Žiūrovai liko alkani…

Savaitgalį ant Apuolės piliakalnio Skuodo rajone trečiąjį kartą vyko senovės genčių karybos ir amatų festivalis. Iš visos Lietuvos sugužėję žiūrovai buvo sužavėti reginiu, tačiau liko pusalkaniai ir nerado patogių vietų atsisėsti.

Net dvi dienas žiūrovus stebino Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų šventė „Apuolė 854”. Jos metu savo jėgą, taiklumą ir miklumą demonstravo gausybė karių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, senovinius amatus demonstravo amatininkai iš įvairių šalių, pasirodė Lietuvos ir Latvijos archaiško folkloro grupės.

Pirmąją festivalio dieną vyko istorinis piliakalnio ir pilies vartų puolimas bei karo papročių demonstravimas. Žiūrovai galėjo išbandyti savo taiklumą šaudydami iš lanko, stebėti kaip dirba kalviai, odininkai ar tošininkai.

Daug emocijų sukėlė „vikingų futbolas”. Jo metu dvi stiprių vyrų komandos stengėsi jėga viena iš kitos atimti ietį bei stuktelėti ja į priešininkų skydą.

Antrąją festivalio dieną susirinkusieji stebėjo vikingų ir kuršių kariuomenių susirėmimą.

Žirgas su senovinėmis kamanomis

Civilizacijos nepaliestas Apuolės piliakalnis jau trečius metus atgyja senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai” ir daugybės entuziastų dėka. Anot šio klubo viršaičio Arūno Bugvilionio, šiemetinis festivalis išskirtinis tuo, kad atvyko dvigubai daugiau karių nei pernai – šiemet kovose dalyvavo daugiau nei du šimtai karių.

„Manau, jog tai didelis pasiekimas. Net garsiajame Kernavės gyvosios archeologijos festivalyje būta 270 dalyvių. Kas metai sulaukiame svečių iš vis daugiau šalių. Šiemet jau pagrįstai galime vadintis Pabaltijo festivaliu, nes sulaukėme karių ne tik iš Latvijos, Estijos, bet ir Lenkijos”, – sakė viršaitis.

Anot brolijos narių, organizuoti šventę kasmet darosi vis lengviau – ji tampa žinoma, entuziastai įpranta prie savo pareigų. Šventės scenarijų ruošia „Vilkatlakai”, o dalyvių maitinimu, buitimi rūpinasi Skuodo rajono Ylakių kultūros centras.

A. Bugvilionis sako, jog festivalis kasmet tobulėja savo naujais akcentais. Šiemet žiūrovams pristatytas rekonstruotomis senovinėmis kamanomis pabalnotas arklys.

Tiesa, festivalio rengėjams nepavyko šiomis kamanomis papuošti žemaitukų veislės žirgo. Jį paskolinti pažadėjęs ūkininkas persigalvojo, tad teko pasinaudoti vietinio verslininko paskolintu arkliu. Baltas arklys, kurį mielai glostė žiūrovai, artimiausiu metu bus išvežtas į Italiją bei pateks ant vietinių gyventojų pietų stalo.

Naujiena buvo ir po piliakalnį vedžioti čekų aviganių veislės šunys. „Jie – vilkams artimiausia veislė. Tai – puikus mūsų senovinio festivalio akcentas”, – sakė viršaitis.

Trūko maisto ir pranešėjų

Tačiau žiūrovai festivalio rengėjams negailėjo kritikos. Keletas šeimų, atvykusių iš uostamiesčio, skundėsi, kad smagaus reginio pasižiūrėti suvažiavusiems žmonėms nebuvo kur įsigyti maisto bei atsisėsti.

Knygą apie mūsų šalies senovines šventes rašanti amerikietė Barbara festivalyje pasigedo balsingų pranešėjų. „Esu dalyvavusi daugelyje švenčių. Visur prieš naujo kolektyvo pasirodymą pompastiškai pranešama ir nemažiau garbingai išlydima. Čia nebuvo aišku, kas pasirodo, kas nuo arenos nueina. Trūko vientisumo”, – akcentavo užsienietė.

Jos vyrui Leonui nepatiko, kad pirmąją festivalio dieną rengėjai pradėdami pasirodymą vėlavo daugiau nei valandą, tačiau žiūrovams nepateikė informacijos, kaip keisis programa.

„Sunkiai suradome tualetą. Festivalio rengėjai nepasirūpino lauko prekybininkais – buvo tik vienas lauko kioskas, prie kurio nuolat stovėjo keliasdešimties žmonių eilės. Norėdamas nusipirkti maisto, važiavau iki artimiausios gyvenvietės”, – piktinosi Leonas.

Ylakių kultūros centro direktorė Virginija Žitkuvienė sakė, kad festivalio dalyvių maitinimui buvo skelbiamas konkursas. Verslininkas, pasiūlęs pigiausias maisto kainas, gavo ir teisę prekiauti susirinkusiems žiūrovams.

Suoliukų žiūrovams ant piliakalnio statyti nebuvo planuota, nes norėta išsaugoti devintojo amžiaus dvasią. Kitų renginių metu, jei būtų pageidaujančių, planuojama atvežti šiaudų, nes ant jų sėdėdavo ano laikmečio žmonės.