Darbo partijos steigėją Viktorą Uspaskichą įtariamuoju paskelbę prokurorai atsargiai kalba apie galimybę uždėti jam antrankius.
Rusijoje besislapstantis politikas jaučiasi saugus šalyje, kuri neleido tyrėjams iš Lietuvos aiškintis jo aukštojo mokslo baigimo aplinkybių.
Gali būti, kad ieškomu asmeniu tapusiam V.Uspaskichui net nereikės prašyti prieglobsčio savo gimtojoje šalyje.
Visiškai įmanoma, kad šis 1985 metais į mūsų šalį atvykęs veikėjas turi ne tik Lietuvos, bet ir kitos valstybės pasą.
Nenulaikė liežuvio už dantų
Pirmąkart 2000 metais išrinktas į Seimą Kėdainių milijonierius vienam parlamentarui pasigyrė, kad jis esant reikalui pasinaudoja ir Rusijos pasu.
Galbūt tos kalbos nebuvo tuščios pagyros? Turint didelių verslo interesų Rusijoje, dažnai lankantis Maskvoje bei gimtojoje Archangelsko srityje tikrai praverstų šios šalies pasas.
Ar V.Uspaskichas, prieš daugelį metų tapdamas Lietuvos piliečiu, nenuslėpė fakto, kad turi ir Rusijos pilietybę?
„Lietuvos ryto” turima informacija leidžia daryti prielaidą, kad būtent taip ir buvo.
Seno sandorio pėdsakai
1993 metais Maskvoje V.Uspaskichas nusipirko butą Varšuvos plente. Įregistruodamas šį nekilnojamąjį turtą, Maskvos registrų rūmams jis pateikė buvusios Sovietų Sąjungos piliečio pasą.
Asmens dokumento serija sutapo su V.Uspaskicho motinos paso serija. Abu šie pasai buvo išduoti Archangelsko srityje.
Pakeisti pilietybę – paprasta
Buvusios Sovietų Sąjungos piliečiams tapti Rusijos piliečiais buvo nesudėtinga. Rusijos federacinėje migracijos tarnyboje „Lietuvos rytui” vakar paaiškino, kad ši procedūra buvo itin paprasta.
Po to, kai subyrėjo buvusi Sovietų Sąjunga, visi jos piliečiai automatiškai tapo Rusijos piliečiais – tereikėjo parašyti prašymą naujam pasui gauti.
Atsisakant Rusijos pilietybės, Migracijos tarnybai būtina rašyti kitokį prašymą ir pateikti dokumentą, liudijantį, kad asmuo turi kitos šalies pilietybę.
Ar V.Uspaskichas tokį prašymą buvo parašęs, Migracijos tarnybos Maskvoje pareigūnai atsakyti nepanoro. „Atsiųskite oficialų paklausimą, ir mes pasistengsime jums atsakyti”, – nukirto tarnybos priimamojo darbuotoja.
Tokia griežta tvarka Migracijos tarnyboje galiojo ne visuomet. Viskas pasikeitė po to, kai jos vadovu prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė KGB generolą Konstantiną Romodanovskį.
Pasinaudojo patogiu laiku
Tapęs Seimo nariu, 2000 metais oficialiai pateiktoje biografijoje V.Uspaskichas nurodė, kad į Lietuvą atvyko 1985-aisiais, o jos piliečiu tapo po nepriklausomybės paskelbimo.
Ar tuo metu jis turėjo Rusijos pasą, Lietuvos teisėsaugininkai kol kas atsakyti negali.
Jeigu paaiškėtų, kad V.Uspaskichas, gaudamas Lietuvos pilietybę, nuslėpė tai, jog turi ir Rusijos pasą, iš jo mūsų šalies pilietybė būtų atimta. Šis procesas galėtų užtrukti maždaug metus.
Žmona gynė neištikimą vyrą
Nors V.Uspaskicho neištikimybė žmonai Jolantai Blažytei – vieša paslaptis, moteris neketina išduoti vyro paslapčių.
„Jis Rusijos pilietybės neturi, o butus Maskvoje įsigijo ir įregistravo turėdamas tik Lietuvos pasą. Kiek žinau, tai įmanoma padaryti”, – vakar sakė ji.
„Lietuvos ryto” žiniomis, J.Blažytė vasaros viduryje vyrą aplankė Maskvoje. Šaltinių teigimu, po šio susitikimo ji pradėjo skyrybų ir turto dalybų bylą. Šis procesas patikėtas vienai Vilniaus advokatų kontorai.
„Apie tai, žinoma, su jumis aš nekalbėsiu”, – ištarė J.Blažytė, paklausta apie skyrybas.
Jei šios žinios teisingos, poros laukia nelengvos turto dalybos – du butai Maskvoje, keletas butų Vilniuje ir prabangus namas Kėdainiuose, kuriame J.Blažytė gyvena su dviem dukterimis.