„Nesikankink dėl medalio, bet verta kovot iki galo dėl savo garbės”, – kai pasaulio čempionato mače vakar Lietuvos ir Turkijos rinktinės sužaidė 40 minučių, Saitamos „SuperArena” lyg tyčia nuaidėjo legendiniai „Trys milijonai”.
Lietuviai buvo ką tik per 1 min. 5 sek. iššvaistę 7 taškų persvarą, ir pagrindinis rungtynių laikas baigėsi 75:75.
Apmaudu, bet kaip tik toks momentas – puiki proga pakovoti už savo garbę.
Nieko panašaus. Per pratęsimą jauna turkų ekipa skutais paleido Lietuvos krepšininkų autoritetą.
Paskutines 5 minutes varžovai laimėjo 20:9, o mačą – 95:84.
„Nervų kare išryškėjo, kad esame „žali”, – taip sakydamas Antanas Sireika tikrai neturėjo galvoje tradicinės rinktinės aprangos.
Treneris, jo asistentai bei krepšininkai vakar vilkėjo baltus drabužius. Tokios pat spalvos buvo ir vėliavos, mačo pabaigoje plevenusios virš kapituliuojančių lietuvių stovyklos.
Ir vėl – klaidų lavina
Pergalės atveju Lietuvos rinktinė rytoj būtų kovojusi dėl 5-osios vietos su prancūzais. Dabar ekipa planetos pirmenybes gali baigti geriausiu atveju septinta, bet tam būtina nugalėti vokiečius.
Rungtynės dėl 7-osios pozicijos numatytos sekmadienį, prieš didįjį finalą. Kažkas panašaus į apšildančios grupės vaidmenį prieš muzikos superžvaigždžių šou.
Kad nebūtų nušvilpti didžiojo reginio laukiančios publikos, lietuviai turės žaisti kitaip nei vakar.
Nors Ibrahimas Kutluay nerungtyniavo dėl čiurnos traumos, o Serkanas Erdoganas atsisėdo ant suolo dėl 5 pražangų, turkams lyderių nepristigo.
Atrodytų, daug galingesnė ir labiau patyrusi Lietuvos komanda kone gimdė kiekvieną tašką.
Kartais skirtumas tapdavo lyg ir saugus – 54:44 (33-iąją min.), 65:53 (37-ąją min.). Bet tarsi to susigėdę Lietuvos krepšininkai puldavo dovanoti priešininkams kamuolį.
Per iki tol žaistas 7 rungtynes įsitvirtinę po Kataro tarp dažniausiai čempionate klystančių komandų (vid. 20,5 prarasto kamuolio per mačą), lietuviai vakar pranoko patys save – 28 klaidos.
O šių rungtynių pabaigą krepšinio mokyklų treneriai turėtų rodyti savo vaikams – kad šie žinotų, kaip negalima žaisti net pradedantiesiems, jau nekalbant apie profesionalus. Kad pasimokytų, kaip būna pralaimimos laimėtos rungtynės.
Ir kad suprastų, kaip kovingumas, užsidegimas bei pasiaukojimas nutiesia kelią į pergalę iš beviltiškos situacijos.
Nuotaika – tarsi laidotuvėse
„Viską matėt, viską matėt”, – tesugebėjo išlementi Arvydas Macijauskas, nerdamas į rūbinę. Jis vakar suklydo 7 kartus.
Lietuvos rinktinės drabužinė po mačo spengė nuo tylos.
Autobuse, vežančiame komandą į viešbutį, irgi buvo tylu kaip per laidotuves.
Laidoti komanda išties turėjo ką. Pavyzdžiui, viltį, kad skaudus pralaimėjimas ispanams ketvirtfinalyje buvo tik kluptelėjimas. Arba ambicijas, kad Lietuvos rinktinė lieka tarp pasaulio krepšinio mados diktatorių.
„Kaip gali laimėti, jei atiduodame kamuolius priešininkams į rankas. Mūsų sudėtis stipresnė negu turkų? Ką reiškia stipresnė, jeigu jie protingiau žaidžia, ir mes pralaimime”, – emocijas liejo Kšyštofas Lavrinovičius.
Puolėjo brolis Darjušas pridūrė: „Šis pralaimėjimas skirtas kiekvienam mūsų žaidėjui”.
Smūgis – nepaprastai skaudus
A.Sireika irgi sunkiai rinko žodžius.
„Didžiulis sukrėtimas. Pralaimėjimas turkams – skaudesnis nei ispanams. Vienas skaudžiausių mano gyvenime, – kalbėjo treneris. – Labiausiai gėda dėl tokio žaidimo.
Tiek stengėmės grupėje, išėjome į kitą etapą, vyrus vis gyriau už kovingumą. Šiandien jau turėjome pergalę, ir štai kuo baigėsi… Neatlaiko kinkos”.
A.Sireika pakartojo: „Esame „žali” – ne vien meistriškumu, bet ir psichologija”.
Proga trinktelėti durimis
Įpusėjus planetos pirmenybėms lietuviai atrodė įsibėgėjantys – ypač kai aštuntfinalyje palaužė Italiją.
Bet nykus žaidimas pastarosiose dvejose rungtynėse viską apvertė aukštyn kojomis.
Nesvarbu, kad ekipa pateko į geriausių planetos komandų aštuonetą – pašaipūs svetimi ir įpykę savi sirgaliai Saitamoje Lietuvos krepšininkus pradėjo vadinti „lūzeriais” (angl. pralaimėtojais).
Bet galbūt jie – dar nevisiški „lūzeriai”? Juk laukia paskutinė dvikova čempionate – su žmogaus-orkestro Dirko Nowitzki rinktine Vokietija.
„Ar rugsėjo 3-iąją žaisite finale?” – po pergalės aštuntfinalyje buvo paklaustas A.Sireika.
„Rugsėjo 3-iąją žaisime geriausią krepšinį”, – šyptelėjęs tada atsakė treneris.
Pažiūrėsime. Sekmadienį – paskutinė proga lietuviams Japonijoje trinktelėti durimis.
Žemės drebėjimo nepajautė
Per Lietuvos ir Turkijos rungtynių didžiąją pertrauką Tokijuje įvyko 4,8 balo stiprumo žemės drebėjimas.
Saitamos arenoje, kuri yra 28 kilometrai į šiaurę nuo Japonijos sostinės centro, taip pat keletą sekundžių buvo jaučiami požeminiai smūgiai.
Bet jokių nuostolių jie nepadarė, o daugelis mačą stebinčių žiūrovų net nepagalvojo, kad išgyveno žemės drebėjimą.