Į Lietuvą šiemet grįžo kur kas daugiau užsienyje uždarbiavusių klaipėdiečių nei pernai.
Dalis emigrantų į tėvynę grįžta tik trumpam. Jie į Lietuvą parvažiuoja aplankyti artimųjų bei įsigyti nekilnojamojo turto. Sutvarkę reikalus, šie žmonės vėl išvyksta uždarbiauti.
Tačiau ne visi džiaugiasi emigracija. Kai kurie iš užsienio parsiveža tik skolas ir slogius įspūdžius.
Skiriasi požiūris
Į Airiją išvykę uždarbiauti klaipėdiečiai Daiva ir Valdas šią savaitę grįžo į tėvynę. Lietuvoje jie neužsibus. Susitvarkę reikalus ir aplankę artimuosius, sutuoktiniai skubės atgal į Airiją.
Daiva sakė, kad daugelis emigravusiųjų į tėvynę grįžta tik trumpam. Net ir nusprendę grįžti visam laikui, po keleto mėnesių, praleistų Lietuvoje, persigalvoja ir skuba atgal į Airiją.
„Žmonės parvažiuoja į Lietuvą, tikėdamiesi, kad gyvenimo sąlygos čia pagerėjo. Bet grįžę nusivilia, nes čia – mažesni atlyginimai. Prastesnis ir mūsų darbdavių požiūris į žmones, ir gyvenimo sąlygos”, – vardijo Daiva.
Pašnekovė sakė, kad Airijoje žmonės dirba nuo 8 iki 17 valandos. Padirbusiems ilgiau nei priklauso mokama už išdirbtus viršvalandžius. Už darbą šeštadienį mokama dvigubai, o už sekmadienį – trigubai daugiau.
Uždarbis Airijoje taip pat kur kas didesnis. Daiva teigė, kad per savaitę galima užsidirbti nuo 320 iki 800 eurų. Daugiausiai uždirba statybininkai ir vairuotojai.
Darbdavių požiūris į lietuvius itin palankus. „Jei nors vienas lietuvis padirba bendrovėje, paprastai kitų emigrantų darbdaviai nebesamdo – tik lietuvius”, – teigė pašnekovė.
Tačiau šie nebenori dirbti bet kokio darbo, renkasi tik geresnius. Braškių ir grybų mūsų tautiečiai Airijoje neberenka – šį darbą perleido emigrantams iš Ukrainos.
Išgyventų iš pašalpų
Kainos, pasak emigravusios klaipėdietės, Airijoje nėra didelės. Daugiausiai tenka skirti nuomai. Kalbinta sutuoktinių pora nuomojasi namą, už kurio nuomą per mėnesį sumoka po 600 eurų.
Kadangi nuoma yra brangi, lietuviai ima paskolas ir Airijoje perka nekilnojamąjį turtą.
Maistui per mėnesį užtenka 50-100 eurų. Drabužiai ir kitos prekės kainuoja palyginti nebrangiai. Visos medicinos paslaugos – nemokamos.
Daiva sakė, kad Airijoje ir socialinės garantijos didesnės. Pavyzdžiui, vieniša motina su vaiku Airijoje gali ir nedirbti, nes jai mokamos pašalpos užtenka ir užsimokėti už nuomą, ir pragyvenimui.
Pasak pašnekovės, Airijoje galima pragyventi per daug netaupant. Pinigų lieka ir linksmybėms.
Tautiečius reketuoja
Tačiau Airija ne visi emigrantai taip susižavi. Kai kurie ne tik parvažiuoja be cento, bet apskritai džiaugiasi sugrįžę.
Klaipėdos universiteto studentė Jolita iš Airijos parskubėjo po mėnesio, nes išsigando aplinkui gyvenančių lietuvių agresijos.
„Lietuviai dažnai privalo atiduoti uždarbį tautiečiams, kurie įsiveržia į namus ir pagrasina „išvežti į kalnus”. Šis posakis reiškia, kad neįvykdęs nurodymų gyvas neliksi”, – pasakojo Jolita.
Jolitai pačiai ne kartą yra tekę slėptis laukuose, kad nesurastų naktį atvažiavę ginkluoti lietuviai.
Vietinė policija į emigrantų konfliktus nesikiša ir nereaguoja į iškvietimus, todėl lietuviai negali jaustis visiškai saugūs.
Į Graikiją – ne apelsinų
Norintys užsidirbti pietų šalyse turėtų gerai pasverti savo galimybes. Net ir labai gerai mokant anglų kalbą, Graikijoje darbą susirasti beveik neįmanoma.
Pas draugą šioje šalyje pasisvečiavusi Milda teigė, kad merginos čia atvažiuoja tikrai ne apelsinų skinti. „Lietuvaitės labai vertinamos kaip striptizo šokėjos arba prostitutės”, – pasakojo Milda.
Patys graikai, anot Mildos, neturėjo problemų ir nesuprato, kas yra nusikalstamumas, kol nepradėjo plūsti rusai ir lenkai, kartu atsiveždami jaunų, patiklių lietuvaičių.
Kipre – pelningiau
Kipro saloje padavėja dirbanti Vaida Redikaitė yra kitos nuomonės. Mergina tvirtino, kad nepažįsta nė vienos lietuvaitės, kuri dirbtų prostitute ar kabareto šokėja. „Tai tik mitas apie pietų šalis”, – sakė ji.
Kurortiniuose miestuose visi kalba angliškai, todėl nebūtina mokėti vietinių gyventojų kalbos, kad gautum gerai mokamą darbą.
Vaidos nuomone, Kipre galima užsidirbti kelis kartus daugiau nei Anglijoje ar Airijoje. „Padirbus septynis mėnesius jau galima nusipirkti ir butą, ir mašiną”, – tikino ji.
Išleis tik geriausius
Į užsienį vasarą padirbėti plūsta ir nemažai studentų. Tačiau kasmet jų skaičius mažėja.
Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto inspektorė Aušrinė Bergaudienė sakė, kad po vasaros nebegrįžtančių į mokslus studentų beveik nėra. 2005 metais tokių buvo tik vienas.
Pernai į užsienį buvo išvykę 23 Gamtos ir matematikos fakulteto studentai, o šiemet – 13.
Humanitarinių mokslų fakulteto studentų, kurie išvyko uždarbiauti į užsienį, šiemet taip pat buvo mažiau nei pernai. Fakulteto dekanato duomenimis, šiemet išvyko 19 studentų.
Norintys išvykti užsidirbti studentai turi išsilaikyti išankstinę sesiją ir į universitetus grįžta tik spalį.
Universiteto darbuotojai pastebėjo, kad dėl užsitęsusių darbų nukenčia studijų kokybė. Todėl nuo kitų metų laikyti išankstinę sesiją ir išvažiuoti galės tik tie studentai, kurių akademinis vidurkis bus ne mažesnis nei 8 balai.
Tikisi sugrįžti
Užsienyje uždirbtus pinigus lietuviai dažniausiai leidžia Lietuvoje, pirkdami automobilius ir nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamojo turto agentė Vilija Bujanauskienė pasakojo, kad apie 20-30 proc. butų ir sklypų pirkėjų yra tie, kurie pinigus užsidirbo užsienyje.
„Grįžę emigrantai vienodai noriai perka ir sklypus, ir butus. Sklypus dažniausiai perka tie, kurie iš užsienio grįžta trumpam, investuoja pinigus ir vėl važiuoja uždarbiauti. Pirkti sklypus uždarbiautojams verta, nes už juos nereikia mokėti mokesčių”, – pasakojo agentė.
Nusipirkę butus emigrantai dažniausiai juos išnuomoja. Ne vienas nekilnojamojo turto agentas patvirtino, kad iš užsienio grįžę uždarbiautojai žvalgosi tik itin gerų visiškai naujuose namuose esančių butų. Dažniausiai perka trijų arba trijų kambarių su holu butus.
Nors ir ne vienas į užsienį išvyksta uždarbiauti ilgam, čia turėto nekilnojamojo turto neskuba parduoti. Agentai teigia, kad visi emigrantai tikisi kada nors sugrįžti.
Grįžta praktiškesni
Užsienyje uždirbti pinigai noriai leidžiami ir automobiliams. Tačiau, skirtingai nei pinigus uždirbusieji Lietuvoje, grįžę emigrantai perka ne dideles ir prabangias mašinas, bet mažučius miesto tipo automobilius, kurių išlaikymas pigesnis.
„Grįžę iš Italijos, kur populiarūs nedideli automobiliai, ir čia perka mažas mašinas, pavyzdžiui, „Toyota Yaris”. Grįžusieji iš Didžiosios Britanijos dažniau dairosi į vidutinės klasės automobilius. Tačiau į dideles mašinas emigrantai nesižvalgo”, – pastebėjo bendrovės „Solorina” automobilių pardavimų vadybininkas Edmundas Radavičius
Bendrovės „Sostena” automobilių pardavimų vadybininkas Vaižgantas Žičkus pastebėjo, kad grįžusieji iš užsienio mažiau žiūri į automobilio kainą ir gali sau leisti įsigyti brangesnes mašinas.
E.Radavičius pridūrė, kad pagyvenę užsienyje žmonės liaunasi žvalgytis padėvėtų automobilių ir perka tik visiškai naujus, nes juos išlaikyti pigiau.
Ne vienas emigrantas grįžta į Lietuvą vien tam, kad įsigytų automobilį, kuriuo važinės ten, kur uždarbiauja, nes pas mus tiek mašinos, tiek draudimas – pigesni.