Degalų rinkoje štilis neprognozuojamas

Kuro kainų šuolį jau pajuto ir viena naftos gavybos lyderių – Rusija

Nors šią vasarą populiariausio 95 markės benzino kaina jau buvo pasiekusi vieno euro ribą, šį rudenį tikimasi sulaukti nežymaus kainų atoslūgio.

Užsitęsus Izraelio ir Libano konfliktui, naftos žaliava, o kartu ir kuras brango visame pasaulyje ir net Rusijoje, kur vien tik per pirmą šių metų pusmetį didmeninė benzino kaina padidėjo beveik penktadaliu.

Pinga tik benzinas

Praėjusių metų vasarą ir rudens pradžioje Lietuvoje kone kasdien buvo mušami degalų kainų lygio rekordai. Vairuotojams teliko tik stebėti, kaip benzinas ir dyzelinas pabrango iki 3 litų, o vėliau pasiekė ir 3,3 lito ribą.

Tokios kainos tapo įprastos jau visus metus, nors dar pernai birželį už litrą populiariausio 95 markės benzino teko mokėti 2,85-2,88 lito, o litras dyzelino kainavo 2,84-2,87 lito.

Jau keletą savaičių šalies degalų rinkoje kainos svyruoja gana nežymiai. Vakar koncernas „Mažeikių nafta” didmeninėje rinkoje populiariausio 95 markės benzino ir dyzelino kainų nekeitė.

Koncerno produkciją realizuojantys prekybos namai pranešė, kad didmeninė populiariausio benzino kaina liks 2,81 lito, o dyzelino – 2,85 lito. Didmeninė benzino kaina pasiekė žemiausią lygį nuo liepos 20 dienos, kai litras benzino buvo pabrangęs iki 3,16 lito.

Šiuo metu degalinėse populiariausias benzinas kainuoja 3,18-3,21 lito. Beveik už tiek pat parduodamas ir dyzelinas, kurio kainos siekia 3,17-3,2 lito.

Ekonomiką lydi spekuliacijos

Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas „Kauno dienai” teigė, kad jau nebe pirmi metai stebima tendencija, jog vasaros pabaigoje pakilusios degalų kainos rudeniop traukia žemyn.

Jo teigimu, šiuo metu kylančias dyzelino kainas nulėmė didėjanti paklausa, tad rudenį už dyzeliną gali tekti mokėti brangiau nei už benziną.

M.Palijanskas įsitikinęs, kad šiuo metu „Mažeikių naftos” parduodamų degalų kaina yra maksimali ir abejotina, ar naujaisiais savininkais tapęs Lenkijos koncernas dar didintų didmeninius įkainius.

„Net jeigu „Mažeikių naftai” pavyktų sumažinti gamybos savikainą, degalų kaina liktų ta pati. Ji mažėja atsižvelgiant į rinkos pokyčius, jeigu naftos produktų pigiau galima įsivežti iš kitų šalių. Degalų kainas lemia ne savininkai, o rinka”, – teigė asociacijos prezidentas.

„Tikėtina, kad benzinas artimiausiu metu nebebrangs. Tokius požymius stebime jau dabar. Tačiau garantijų niekas negali duoti. Tereikia prisiminti pernai prie Amerikos krantų praūžusius uraganus, po kurių nafta itin pabrango. Degalų kainas lemia realūs ekonominiai aspektai ir, deja, psichologiniai niuansai, kurie duoda peno įvairioms spekuliacijoms”, – akcentavo pašnekovas.

Kainas lemia uraganas

Prieš metus naftos kainos kilo, kai prie JAV krantų vienas po kito ėmė artėti uraganai „Katrina” ir „Rita”, kurie apgadino naftos įrengimus ir platformas Meksikos įlankoje bei sumažino regiono produkcijos tiekimo pajėgumus maždaug penktadaliu. Siaučiant „Katrinai”, naftos barelis kainavo iki 72 dolerių, o įsiplieskus Libano ir Izraelio konfliktui, pasaulinės naftos kainos šoktelėjo iki 78 dolerių už barelį.

Baiminantis, kad dėl karo veiksmų gali kilti trukdžių Persijos įlankoje, iš kur šiuo metu išgaunama beveik du trečdaliai viso pasaulio „juodojo aukso”, pasigirdo nuogąstavimų, kad žaliavos kainos gali pasiekti 80 dolerių už barelį kartelę. Tačiau, laimė, tokios prognozės kol kas neišsipildė.

Praėjusią savaitę, kai pasirodė pranešimai, kad kilusi tropinė Karibų audra „Ernestas” gali nutraukti tiekimą iš Meksikos įlankos, iki tol kritusios naftos žaliavos kainos šoktelėjo iki 73,75 dolerio už barelį.

Šią savaitę naftos kainos nusileido žemiau 70 JAV dolerių už barelį kartelės – žemiausiai per du mėnesius.

Žalios naftos kaina iš karto ėmė kristi, paskelbus, kad „Ernestas” nesuduos tokio smūgio, kaip uraganas „Katrina”.

Užvakar WTI rūšies naftos kainos spalio mėnesio sandoriams Niujorko prekių biržoje krito 1,3 proc. arba 0,9 JAV dolerio iki 69,71 JAV dolerio už barelį, o vakar ryte kainos paūgėjo 9 centais iki 69,8 JAV dolerio už barelį.

Ekspertų skaičiavimais, JAV pastaruoju metu mažėja vartotojų paklausa. Be to, benzino vartojimas mažėja dėl sezoninių veiksnių. Prekinės naftos atsargos šiuo metu 10 proc. viršija pastarųjų penkerių metų vidurkį.

Londono biržoje „ICE Futures” „Brent” rūšies naftos kainos spalio mėnesio sandoriams antradienį smuko 0,96 JAV dolerio iki 69,86 JAV dolerio už barelį. Į Viduržemio jūros uostus pristatomos Rusijos „Urals” naftos kaina antradienį siekė 64,47 JAV dolerio už barelį ir buvo 1,04 JAV dolerio mažesnė negu šį pirmadienį.

Į Vakarų Europos uostus pristatomos „Urals” kaina, palyginti su rugpjūčio 28 diena, nusileido 0,49 JAV dolerio iki 64,92 JAV dolerio už barelį, į Šiaurės-Vakarų Europos uostus pristatomos „Siberian Light” kaina krito 0,94 JAV dolerio iki 67,57 JAV dolerio už barelį.

Stabilumo laikotarpis baigėsi

Pasaulinių naftos kainų svyravimai jau juntami ir Rusijoje, kur degalai taip pat ėmė brangti gana sparčiai. Rusijos žiniasklaidoje dar šių metų pradžioje pasirodė pranešimų, kad vietos degalų rinkoje užsitęsęs kainų stabilumo laikotarpis greitai baigsis, ir 95 markės benzinas, kainavęs apie 15-16 rublių už litrą, per kelis mėnesius pabrangs iki 20-22 rublių.

Rusijos naftos perdirbėjų atstovai viešai pareiškė, kad jeigu pasaulinėje rinkoje nafta ir toliau kainuos 75 dolerius už barelį ir daugiau, tai degalai sparčiai brangs ir vietos rinkoje.

Pirmoji degalų pabrangimo banga jau nusirito per visą šalį – vien tik per pirmą šių metų pusmetį didmeninės degalų kainos šoktelėjo 18 proc. Tiesa, mažmeninėje prekyboje tokio šuolio neužfiksuota. Degalinėse kuras kol kas pabrango 0,20-0,40 rublio, tačiau prekybininkai įspėja, kad kainos toliau augs panašiais tempais. Šios prognozės su kaupu ėmė pildytis liepą ir rugpjūtį, kai benzino kainos kilo aukštyn kas savaitę.

Nors Rusijoje degalų kainos nė iš tolo neprilygsta europietiškoms, tokia padėtis jau sulaukė vietos gyventojų pasipiktinimo, kurie tikisi, kad naftos produktų kainas suskubs tramdyti vyriausybė.

Tuo tarpu viešai vis dažniau nuogąstaujama, kad dar šiemet Rusijoje benzinas gali kainuoti tiek pat, kiek Jungtinėse Amerikos Valstijose. Liepą Maskvoje litras 95 markės benzino kainavo 18,72 rublio, tos pačios markės degalai JAV atsiėjo apie 21,7 rublio.

Statistikos duomenimis, vien tik per vieną rugpjūčio savaitę degalų kainos Rusijoje šoktelėjo 1,3 proc. Rugpjūčio pabaigoje 92 markės benzinas kainavo 18,35 rublio, o 95 markės – 19,65 rublio. Dyzelinis kuras pabrango iki 17,08 rublio.

Didins gavybą

Liepą Rusija per parą išgaudavo apie 9,55 mln. barelių naftos per parą, t.y. 41 tūkst. barelių daugiau nei Saudo Arabija, kuri nuo 1988-ųjų buvo lyderis pasaulyje pagal naftos gavybos apimtis.

Tiesa, Saudo Arabija, kuri naftos atsargų turi 6 kartus daugiau nei Rusija, galėtų per parą išgauti iki 12 mln. barelių naftos, tačiau turi paisyti nustatytų gavybos kvotų.

Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) prognozėmis, Rusija naftos gavybą per 5 metus padidins aštuntadaliu – nuo 9,75 mln. barelių per parą (bpd) šiemet iki 10,2 mln. bpd 2008-aisiais ir 11 mln. bpd 2011 metais.

IEA pažymi, jog šie vertinimai optimistiškesni už Rusijos ekonominės plėtros ir prekybos ministerijos prognozes, kurios pasižymi konservatyvumu.

Rusijos ekonominės plėtros ir prekybos ministerijos skaičiavimais, naftos gavyba šalyje 2007-aisiais, palyginti su 2005 metais, padidės 2,7 proc. iki 495 mln. tonų (10 mln. bpd) ir iki 507 mln. tonų (10,3 mln. bpd) 2009 metais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.