Kokias studijas ir kur studijuoti šiemet rinkosi Lietuvos jaunuoliai?

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, iki rugpjūčio 2 dienos į Lietuvos aukštąsias mokyklas buvo pakviesti studijuoti 26 124 stojantieji (neįskaičiuojant laisvų likusių vietų), nors mokytis aukštosiose mokyklose šiemet pageidavo 35 824 jaunuolių. Daugiausia iš jų – šiemet baigę vidurines mokyklas. Kaip ir pernai, į universitetus stojo apie 70 proc. abiturientų. Prašymuose jie įrašė maždaug tiek pat studijų programų, kaip praėjusiais metais – vidutiniškai po 10,5.
Vadybos ir ekonomikos studijų programos tebėra populiariausios daugelyje Lietuvos universitetų.
Šiemet po bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas laisvų studijų vietų neliko tik 3- uose universitetuose, dar 2- uose papildomas priėmimas nebuvo vykdomas dėl stojamųjų egzaminų. Kituose papildomas priėmimas skelbtas studijuoti pagal prestižines studijų programas.
Po bendrojo priėmimo nė vienos laisvos studijų vietos neliko Vilniaus universitete, Mykolo Romerio universitete bei Lietuvos žemės ūkio universitete. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir Vilniaus dailės akademijoje dėl stojamųjų egzaminų papildomas priėmimas nevyko.
Daugiausiai laisvų studijų vietų – 360 – buvo Šiaulių universitete.Vilniaus pedagoginiame universitete skelbtos 349 laisvos studijų vietos. Vilniaus Gedimino technikos universitete liko 260 laisvų vietų, Vytauto Didžiojo universitete – 223, Klaipėdos universitetas nesurinko141 studento, ISM universitetas – 120. Kauno technologijos universitete liko 118 laisvų vietų. Veterinarijos akademija per papildomą priėmimą tikisi sulaukti 41 studento, Kūno kultūros akademija – 17. Papildomą priėmimą į 11 laisvų studijų vietų šiemet skelbė ir dideliais konkursais išsiskiriantis Kauno medicinos universitetas.
Lietuvos žemės ūkio universitetas jau treji metai surenka reikiamą kiekį studentų, todėl papildomas priėmimas nevyksta. Šiemet LŽŪU – vienintelė Kauno aukštoji mokykla, kurioje neliko laisvų studijų vietų.
Pasak LŽŪU Studijų prorektoriaus doc. Jono Čapliko, šiemet itin džiugina tai, kad vis daugiau būsimųjų studentų pirmiausia įrašo LŽŪU studijų programas. Daugiausia iš jų pageidavo studijuoti Ekonomikos ir vadybos fakultete bei Miškų fakultete. Tai rodo vis gerėjantį jaunuolių orientavimąsi būtent į LŽŪU studijų programas bei jų motyvaciją.
Džiugina ir tai, kad šiemet žymiai padidėjo įstojusiųjų konkursinis pereinamasis balas. Studijuoti pagal Agronomijos fakulteto Biosocialinio ūkio ir mitybos studijų programą jis pakilo labiausiai – net 2,46 balo, pagal Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Hidrotechnikos studijų programą – net 1,63 balo, pagal Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Kaimo komunalinės inžinerijos programą- 0,95 balo.
Kaip ir visos šalies universitetuose, taip ir LŽŪU populiariausios išlieka Ekonomikos ir vadybos fakulteto studijos.
Šiemet Lietuvos žemės ūkio universiteto studijų programas savo prašymuose paminėjo beveik 16 000 jaunuolių, įsigyti LŽŪU bakalauro diplomus šiemet pageidavo beveik 13 000. Iš viso į pagrindines bakalauro studijas šiemet priimti 857 studentai.
Diplomą įsigyti neakivaizdiniu būdu šiemet panoro 2472. Studijuoti buvo pakviesti 571 neakivaizdinio kurso studentai.
Norinčiųjų įgyti magistro laipsnį skaičius beveik nesikeičia – 2005 m. priimti 341 magistrantai, šiemet – 327. Iš jų 16 panoro studijuoti šiemet atsiradusioje neakivaizdinėje magistrantūroje.
Šiemet LŽŪU sudarė palankias sąlygas tolesnėms studijoms kolegijų absolventams. Jiems visuose fakultetuose (išskyrus Agronomijos fakultetą), organizuotos nenuosekliosios išlyginamosios studijos. Jas baigusieji įgis teisę iškart studijuoti 3 kurse.