Trečiadienį „Siemens” arenos salę grakščiai kilstelėjęs uodegą pašventino žirgas. Valytojams teko skubiai trinti grindis, nes tuoj po žirgų repeticijos salę ruošėsi išbandyti motociklininkai.
„Pirmą kartą išbandom techniką šioje erdvėje. Iki šiol repetavo tik aktoriai ir šokėjai,” – sakė VšĮ „Tikra produkcija” projektų vadovė Nijolė Ruzgienė.
Iki „Velnio nuotakos” premjeros liko mažiau nei pusantro mėnesio. Prieš trejus metus „Vingio” parke pristatytas legendinis miuziklas vėl atgis. Tik šįkart – uždaroje erdvėje. Spalio 7 dieną Jurgos ir Girdvainio meilės istorija liepsnos „Siemens” arenos salėje.
Nors miuziklą atgaivinti susirinko ta pati aktorių ir dainininkų komanda, spektaklio scenarijaus autorius ir režisierius Kęstutis Jakštas sako, kad pasikeitusi erdvė – nemenkas iššūkis:
„Po atviru dangumi, „Vingio” parke, turėjome neribotas galimybes, bet tuo pačiu ir neapibrėžtumą. Stogas virš galvos suteikia stabilumo: turėsime pastovų apšvietimą, prognozuojamą muziką, nereikės jaudintis ir dėl oro sąlygų.
Tačiau tai – teatrinė erdvė, kurioje išryškėja menkiausia detalė, vadinasi, labiau į akis kris ir trūkumai, netikslumai. Keičiasi ir vaidyba. Viską reikia daug subtiliau išspręsti,” – sakė K.Jakštas.
Režisierius ir scenarijaus autorius sakė, kad pakeitimų bus tik tiek, kiek to reikalauja erdvė, tačiau užsiminė ir apie vieną triuką, kuriuo tikisi nustebinti žiūrovus:
„Skraidys ne vien kaskadininkai, skris ir žirgas,” – sakė K.Jakštas.
„Tai apskritai istorinis įvykis. Į šią areną pirmą kartą koją įkėlė žirgas. Ir iš karto pakėlė uodegą,” – juokėsi projekto vadovė N.Ruzgienė. – „Bet tai – mažiausia blogybė, kokią žirgas gali padaryti. Tikimės, kad rimtesnių nuostolių nebus.”
Iš viso spektaklyje dalyvaus 8 raitosios policijos kuopos žirgai. Policininkų žirgai pasirinkti dėl to, kad jie įpratinti nesibaidyti šūvių, dūmų, žmonių minios, be to, tiksliau klauso komandų.
Pirmą kartą Kazio Borutos romanas „Baltaragio malūnas” muzikos garsais prabilo 1974 metais. Arūno Žebriūno filmas „Velnio nuotaka” (su garsiais aktoriais V.Mainelyte, R.Adomaičiu, G.Girdvainiu, R.Varnaite, B.Babkausku ir kt.) sulaukė didelės sėkmės. Muziką jam kūrė kompozitorius Viačeslavas Ganelinas.
2003 metais Vingio parke, Pasaulio lietuvių dainų šventės Kartų vakare K.Jakšto režisuoto ir kiek šiuolaikiškesnio miuziklo varianto pažiūrėti susirinko per 15 000 žiūrovų.
K.Jakštas sako, kad buvo gaila spektaklio, kuris kainavo nemažai darbo. Tad jau tada kilo minčių po kelerių metų jį vėl pristatyti žiūrovams. Jis taip pat įsitikinęs, kad klasika niekada nepabosta:
„Drąsiai sakau, kad „Velnio nuotaka” – vienas geriausių lietuvių miuziklų.” – sakė K.Jakštas.
Libreto autorius poetas Sigitas Geda sako, kad miuziklas nagrinėja amžinas temas, todėl bus aktualus visais laikais:
„K.Boruta – skiandinavų ir vokiečių mokinys, tad jo romanas – bandymas atsakyti į klausimą, kas nutinka, kai žmogų užvaldo puikybė ir godumas. Tai amžina tema, nepriklausomai nuo laikotarpio ar politinės sistemos.” – kalbėjo S.Geda.
Pagrindinio vaidmens atlikėja Indrė Dirgėlaitė dėl spektaklio parvyko iš Suomijos, kur trejus pastaruosius metus tobulino savo vokalinius sugebėjimus:
„Po trejų metų jaučiuosi šiek tiek kitokia, tad ir vaidmenį tenka kurti iš naujo. Tačiau Jurgos charakteris man labai artimas. Vaikystėje buvau padauža – karsčiausi po medžius, bet tuo pačiu visada buvau ir gana melancholiška, tad, manau, esu panaši į savo heroję.” – sakė I.Dirgėlaitė. Jurgos mylimojo Girdvainio vaidmenį atlieka Česlovas Gabalis. Tėvas Baltaragis – Povilas Meškėla.
Spektaklio šokius ir judesį kuria Latvijos choreografas Agris Danilevičs. Pagal scenografo Mariaus Nekrošiaus sumanymą scenos erdvė pritaikyta intensyviam veiksmui ir daugybei dalyvių bei dekoracijų. Kostiumus kuria dailininkė Jolanta Talaikytė ir Vilniaus modelių namai.