Klaipėdos uosto žurnalistai, lankydamiesi Danijos sostinėje Kopenhagoje, turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su danų laivybos kompanijos DFDS, kuriai šiemet sukanka 120 metų, veikla, palyginti darbo sąlygas joje ir jos valdomoje Klaipėdos keltų bendrovėje DFDS LISCO, jų laivuose.
DFDS savo atstovybes ar valdomas kompanijas turi dvylikoje Europos šalių. Tarp jų – ir Lietuva. Danų bendrovės laivai dirba Šiaurės ir Baltijos jūrose ir ji siekia tapti keleivių ir krovinių pervežimų lydere Šiaurės Europoje. Beje, DFDS – viena iš nedaugelio pasaulio laivybos kompanijų, kurios nesinaudoja vadinamosiomis pigiomis vėliavomis. Jos laivai plaukioja su Danijos, Norvegijos, Lietuvos vėliavomis, priklausomai nuo to, kurioje šalyje įsigyta laivybos kompanijos akcijų.
Šiuo metu DFDS dirba 4 tūkst. 215 darbuotojų, ji turi 19 tūkst. įregistruotų akcininkų, 65 laivus, tarp jų – 5 keleivinius. Šiemet Flensburgo laivų statykloje baigtas statyti šeštasis vadinamosios gėlių serijos laivas. Šie naujo tipo ro-ro laivai buvo pradėti statyti pernai. Jų ilgis – 199 m, greitis – 22,5 mazgo, gali gabenti beveik 4 tūkst. linijinių krovinio metrų. Vienas jų kainuoja tiek, už kiek 1965 metais buvo galima nupirkti 14 laivų – apie 50 mln. eurų.
DFDS biuras įsikūręs pačioje Kopenhagoje. Vien tik jame dirba daugiau kaip 270 darbuotojų. Jiems sudarytos puikios sąlygos – yra ir dušai, jeigu žmogus, atvažiavęs dviračiu, norėtų nusiprausti. Netoli pastato švartuojamos jachtos, tad į darbą galima net atplaukti. Viename iš kabinetų matėme bokso kriaušę – blogoms emocijoms išlieti. Koridoriuose kabo paveikslų marinistine tematika originalai ir t. t.
DFDS LISCO pastate Klaipėdoje lietuvių darbo sąlygos normalios, nors, žinoma, su danų Kopenhagoje nėra nė ko lyginti – ten prabangos daugiau. Žinia, DFDS LISCO pastatas Lietuvos uostamiestyje statytas dar sovietmečiu, o į naują daugiaaukštį pastatą šiek tiek tolėliau nuo Danijos sostinės centro DFDS biuras persikėlė tik 2003 metų rugsėjį. Kraustytis reikėjo todėl, kad Kopenhagos miesto valdžia laikosi politikos, jog senamiestis turi priklausyti miestelėnams ir Kopenhagą gausiai lankantiems turistams. Kartu iš centro buvo perkeltas ir DFDS keleivinių laivų terminalas.
Keleiviams – atskira bendrovė
DFDS įkurta 1886 metais. Jos įkūrėjas – buvęs privataus banko valdybos pirmininkas Karlas Frederikas Tietgenas. 1898-1936 metais kompanija aptarnavo liniją Skandinavija – Amerika. Laivais į Ameriką iš Danijos tuomet buvo gabenami emigrantai. Šiuo metu danai galvoja apie senų laivybos linijų atgaivinimą.
1964 metais kompanija turėjo 51 krovininį, 15 keleivinių laivų, buvo trijų laivų statyklų savininkė. Tuo metu užsakyta statyti 14 krovininių ir 4 ro-ro laivai, kainavę 285 milijonus Danijos kronų (DKK).
Krovinine ir ro-pax DFDS laivyba rūpinasi jos kompanija „DFDS Tor Line”, kurioje dirba pustrečio tūkstančio darbuotojų ir kuri turi 60 laivų, 11 biurų, savo atstovybes 12 Europos šalių. Ji aptarnauja 13 linijų, pernai metų apyvarta – 4,5 milijardo DKK.
Keleivinė laivyba – kompanijos „DFDS Seaways”, turinčios šešis laivus, 5 keleivinius ir vieną ro-pax, kurie per savaitę plaukia 36-39 kartus, prerogatyva. Kompanijos apyvarta pernai sudarė 2 milijardus DKK. Ji turi 5 linijas. 1980 metais aptarauta 1 mln. 50 tūkst. keleivių, 2002 m. – 1 mln. 900 tūkst., 2003 m. – 1 mln. 800 tūkst., 2004 – 1 mln. 700 tūkst. keleivių per metus. Keleivių šios kompanijos laivuose mažėja, nes juos pavilioja pigiau paslaugas siūlančios kompanijos.
Skandinavijos perlas
DFDS laivuose keleivių patogumui, jų aptarnavimui, geros atmosferos sudarymui skiriamas itin didelis dėmesys. Tuo įsitikinome lankydamiesi keleiviniame laive „Pearl of Skandinavia”, galinčiame plukdyti 2010 keleivių ir 350 automobilių. Su DFDS LISCO ro-pax laivais lyginti jo negalima, nes tai linijinis keleivinis laivas, plaukiantis iš Kopenhagos į Oslą, Norvegijos sostinę. Laivą aptarnauja 160 žmonių įgula, 95 proc. jų – skandinavai. Parduodami ir denio bilietai. Pigiausias bilietas į abi puses – 300-400 DKK, brangesni – 1500- 4000 DKK.
Kadangi Norvegija nėra Europos Sąjungos narė, „Pearl of Skandinavia” turi ir 300 kv. m „duty free” parduotuvę. Laive įrengta 200 vietų konferencijų salė, 400 vietų restoranas. Marko Polo restorane, skirtame keliautojams, galima paragauti viso pasaulio šalių valgių; specialiame laivo baltojo ir raudonojo vyno bare pigiausiai vyno butelis kainuoja 229 DKK, brangiausiai – 1595 DKK. Pusryčius laive galima pavalgyti už 97, o pietus – už 209 Danijos kronas. Laive pilna barų, kavinių, restoranų, kuriuose – 30 proc. rūkomų vietų.
Žinoma, yra ir baseinai deniuose, ir sūkurinės vonios, ir patalpos, skirtos įvairiems renginiams, diskotekoms, ir kompiuterių salė, kurioje pusės valandos naudojimasis internetu kainuoja 50 kronų, veikia naktinis klubas ir t. t. Žodžiu, keleiviai laive, vakarop išplaukiančiame iš Kopenhagos, o rytą jau būnančiame Osle, tikrai turi ką veikti.