Žinia apie šulinių apmokestinimą virto detektyvu

Aplinkos apsaugos ministerija vakar suskubo raminti žmones, esą apmokestinti šulinių vandens niekas nesiruošia.

Žinia, rugpjūčio 29 d. per televiziją buvo pranešta, kad Aplinkos ministerijoje rengiamas teisės akto projektas apmokestinti vandens gręžinius ir šulinius.

Aplinkos apsaugos departamento specialiste pristatyta Virgilija Kozakienė komentavo, kad tai padaryti esą būtina, mat reikia tausoti gamtos išteklius – požeminį vandenį. „Už visus gamtos išteklius turėtume mokėti, kaip ir už dujas“, – sakė V. Kozakienė.

Tokia žinia įsiutino kaimų ir vienkiemių gyventojus. Vakar „Vakarų ekspresui“ apsilankius Baičių kaime, žmonės negailėjo pašaipių žodžių valdžiai.

„Nei jie kasė, nei jie davė, ir nieko aš jiems nemokėsiu. Mano šulinio – keli rentinukai, net nepasiekia tų gruntinių vandenų“, – pyko Veronika Bernotienė.

„Gal greitai ir už orą reikės mokėti?“ – stebėjosi Gediminas Prakelis.

Tačiau Aplinkos ministerijos atstovai vakar suskubo išplatinti pranešimą, esą apmokestinti šulinių niekas nebežada.

„Nėra rengiamas joks teisės aktas, kuris numatytų kokius nors naujus mokesčius už vandens gręžinius, kastinius šulinius ar iš jų naudojamus vandens išteklius“, – sakė Aplinkos apsaugos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas.

„Vakarų ekspresui“ pasiteiravus, kodėl ministerijos specialistai patys klaidina žmones sakydami, kad visus gamtos išteklius, tarp jų – ir vandenį, reikia apmokestinti, R. Špokas sakė dar neišsiaiškinęs, kokiame padalinyje dirba V. Kozakienė.

„Tik žinau, kad ji nedirba pačioje Aplinkos ministerijoje. Keista, kad ji nežino, kad gamtos ištekliai jau maždaug 15 metų yra apmokestinti“, – sakė R. Špokas.

Pasak jo, kaip ir dabar, taip ir ateityje už vandens išteklius turės mokėti tik tie vartotojai, kurie privalo turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą ir kurie sunaudoja daugiau kaip 10 kubinių metrų per parą, t.y. vandens tiekimo ar kitos įmonės.

Papildomų mokesčių gyventojams esą nenumato ir nuo kitų metų pradžios įsigaliosiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.

Dabar centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinami tik du trečdaliai Lietuvos gyventojų, daugiausiai – miestiečiai. Mažesnių miestelių ir kaimų gyventojai geria kastinių šulinių vandenį. Šalyje yra per 300 tūkst. tokių šulinių. Deja ne visuose esančio vandens kokybė atitinka sveikatos saugos reikalavimus.

Pertvarkant šalies ūkį žadama, kad iki 2015 metų ne mažiau kaip 95 proc. kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami centralizuotai tiekiamu vandeniu.

Beje, „Vakarų ekspreso“ aplankyto Baičių kaimo gyventojai turi galimybę naudotis ir centralizuotai tiekiamu vandeniu, tačiau vis tiek kone kiekviename kieme stovi po šulinį.

„Nors bėga ir iš krano, bet aš iš šulinio geriu – jo vanduo skanesnis“, – sakė Stefanija Tubutienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.