Rugpjūčio 29 d. Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vyko pasitarimas, kuriame svarstyta stichinių hidrometeorologinių reiškinių padaromų nuostolių žemdirbiams kompensavimo fondo steigimo schema.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas pareiškė, kad dėl nepalankių gamtinių sąlygų žemdirbių patiriami nuostoliai verčia mąstyti apie optimalios savitarpio pagalbos sistemos kūrimą. ŽŪR vadovas priminė, kad dviejuose žemdirbių savivaldos organizacijos prezidiumo posėdžiuose diskutuota apie privalomąjį pasėlių draudimą, tačiau ūkininkams jis nepatrauklus, nes, kaip rodo karti patirtis, draudiminį įvykį įrodyti, vadinasi, ir išmokas už patirtus nuostolius gauti yra labai sunku. Pasak ŽŪR vadovo, priimtinesnis žemdirbiams turėtų būti savitarpio pagalbos fondas, kurio idėją B.Markauskas kėlė jau praėjusiais metais, kai didžiulius nuostolius dėl besitęsiančių liūčių patyrė šalies grūdų ūkis. Žemdirbių savivaldos organizacijos vadovas pateikė siūlymą kuo plačiau apsvarstyti būsimojo fondo idėją ir priminė, kad nuo 2010 m. visi ūkininkai, kurie pageidaus gauti ES paramą, privalės drausti savo pajamas. Tokia ES nuostata – svarbus akstinas nedelsti, svarstant savitarpio pagalbos fondo modelį.
Žemės ūkio rūmų Ekonomikos skyriaus vedėjas Zenonas Keliauskas susirinkusiesiems pristatė fondo apmatus ir konstatavo, kad finansinis pagrindas – žemdirbių įmokos ir valstybės kompensuojama dalis. Prelegentas akcentavo, kad įmokų į fondą dydį nustatytų patys žemdirbiai, o lėšų rinkimas būtų kuo paprastesnis. Viena iš galimybių – deklaruojančio naudmenas ūkininko prašymas įmoką į fondą atskaičiuoti nuo tiesioginių išmokų.
B.Markauskas užsiminė, kad palankiais metais fonde sukauptas lėšas, nesant draudiminių įvykių, vėliau būtų galima grąžinti mokėtojams. Tokia praktika taikoma kai kuriose ES šalyse.
Kupiškio rajono ūkininkas Rapsų augintojų ir perdirbėjų asociacijos pirmininkas Zigmas Aleksandravičius paragino kuo skubiau imtis veiklos. Skuodo rajono žemdirbių asociacijos vadovas ūkininkas Vidmantas Doniela pasisakė prieš privalomąjį draudimą, bet pripažino, kad savitarpio pagalbos fondas – gera idėja. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė pareiškė, kad visų pirma reikia parengti fondo modelį, o tada diskutuoti su žemdirbiais – galbūt ir jie turi puikių pasiūlymų. Kėdainių rajono ūkininkas Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas patikino, kad geras savitarpio pagalbos fondo modelis pritrauktų ūkininkus. Fondo idėjai pritarė ir Žemės ūkio bendrovių asociacijai atstovavęs Jeronimas Kraujelis, reziumavęs: ,,Telieka parengti projektą, kuriame viskas detaliai išdėstyta – kiek žemdirbys mokės, kiek gaus”. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Pranas Žymančius konstatavo, kad teks suformuluoti daugumos poziciją ir rasti naudingiausią ūkininkams variantą.
Posėdyje dalyvavęs premjero Gedimino Kirkilo patarėjas žemės ūkio klausimais Mindaugas Bastys pareiškė, kad ne pirmi metai svarstoma, kokį pasėlių draudimo modelį pasirinkti – privalomąjį, mišrųjį (draudžiasi ūkininkas, o jį paremia valstybė) ar laisvąjį. Svečias pritarė išsakytai nuomonei, kad būtina šia tema plačiau diskutuoti ir į diskusijas įtraukti žemdirbius.
Pasitarime nutarta rengti detalų savitarpio pagalbos fondo projektą.