Pasaulyje populiarus medicinos žurnalas „Journal of Hepatology” paskelbė: žmonės, sergantys hepatitu B arba C, net 20-30 kartų dažniau suserga onkologinėmis ligomis
Anatolijus P. buvo pirmasis žmogus Lietuvoje, kuriam 1978 metais gydytojai atliko kepenų biopsiją. Tuomet ir paaiškėjo netikėta diagnozė – kepenų uždegimas (hepatitas), pakeitusi visą šio žmogaus gyvenimą. Šia mirtina liga sergančiųjų statistika šiurpi: tik 20 proc. ligonių gyvena ilgiau nei dešimt metų nuo susirgimo pradžios.
Būtina domėtis pačiam
Anatolijus P. tuomet nežinojo, kad šią kritinę ribą jis įveiks, tačiau teks kovoti ne tik su hepatitu, bet ir su onkologine liga. 28 metus hepatitu sergantis vyriškis savo likimo draugams turi ką patarti. Pirmiausia, pasak jo, labai svarbu laiku diagnozuoti ligą, ieškoti apie ją informacijos, kuri svarbi ir sergančiam žmogui, ir jo šeimos nariams bei aplinkiniams, sekti ligos eigą. Laiku nustačius diagnozę žmogus turi daugiau galimybių kovoti su liga ir ją įveikti.
Anatolijus jau daugybę metų buityje naudojasi tik asmeniniais daiktais. Tokiu būdu jis rūpinasi savo šeimos nariais ir jų sveikata. Tačiau Anatolijus paneigia visuomenėje sklandančius mitus, kad hepatitu galima užsikrėsti buityje ar troleibuse. Taip nėra. Anatolijus sako, kad grįžęs iš ligoninės jis pirmiausia pabučiavo savo žmoną ir dėl jos sveikatos buvo visiškai ramus. Nepagrįstos baimės dėl ligos plitimo tik parodo, kad žmonėms trūksta informacijos apie ją.
Galėtų skaityti paskaitas
Kadaise aktyviai sportavęs ir iki pat pensijos aktyviai dirbęs Anatolijus šiandien sulėtino savo gyvenimo ritmą. Vyriškis ėmė domėtis liaudiškais gydymo būdais ir tapo gyva vaistinių žolių enciklopedija.
Gydytojai kartais pajuokauja, kad jų pacientas galėtų palatose ligoniams skaityti paskaitas apie gydymąsi vaistažolėmis ir jų eliksyrais, mat Anatolijus akimirksniu gali išvardyti dešimtis receptų, pagal kuriuos paruoštomis vaistažolėmis gydydamasis jau daugelį metų kovoja su savo ligomis. Netradicinės medicinos receptūras jis derina su gydytojų skiriamais vaistais. Anatolijus apgailestauja, kad beveik tris dešimtmečius trukęs jo gydymas nebuvo efektyvus. Maža to – jis ėmė jausti šalutinį vaistų poveikį.
Būtinas efektyvesnis hepatito gydymas
Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje 1,7 proc. suaugusių žmonių gali turėti hepatito C virusą. Daug žmonių net nežino, kad yra užsikrėtę hepatitu, o tai kelia grėsmę aplinkiniams, šeimos nariams.
„Rizika susirgti onkologinėmis ligomis hepatitu sergantiems žmonėms net 20-30 proc. didesnė”, – skelbia pasaulio medikai „Journal of Hepatology”. Leidinyje skelbiami duomenys rodo, kad HCV infekcija užsikrėtusiems asmenims, lyginant su bendrąja populiacija, gresia vidutiniškai didesnė navikų rizika. Naujausio tyrimo išvadose teigiama, kad vyrų sergamumo rodiklis didesnis už moterų.
Sergančiųjų kepenų ligomis ir gydytojų asociacijos „Vilties atgaiva” asociacijos pirmininkė Teresa Makarevič sako, kad daugeliui žmonių, kuriems diagnozuotas lėtinis hepatitas, būtinas kitoks, daug efektyvesnis ir neatidėliotinas gydymas. Tai padėtų sumažinti bei išvengti onkologinių ligų grėsmės.
„Vilties atgaivos” asociacijai pritaria ir gydytoja infektologė Ligita Balčiūnienė. Ji sako, jog dalis lėtiniu hepatitu sergančių ligonių tokio gydymo negauna. Taip yra ne dėl medikų kaltės, o dėl Sveikatos ministerijos taikomų apribojimų. Lėtinio hepatito gydymo algoritmo klausimas paskutinį kartą buvo svarstomas beveik prieš trejus metus.
Nepateisinamas delsimas
Gydytoja L. Balčiūnienė sako, jog per pastaruosius trejus metus daugelyje Europos Sąjungos šalių pradėti sėkmingai taikyti naujos kartos vaistai, be to, esama mažiau gydymo apribojimų. Tuo tarpu Lietuvoje pernelyg ilgai delsiama keisti esamą gydymo schemą, o tai dar labiau komplikuoja ligonių būklę. Gydytoja mano, jog peržiūrėti taikomą gydymo schemą būtina nedelsiant.
Gydytojai Ligitai Balčiūnienei pritaria ir Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų docentė Danutė Speičienė. Ji teigia, kad šiuo metu galiojantis virusinio hepatito C gydymo standartas, pagal kurį gydomi ligoniai, yra pasenęs ir jį būtina atnaujinti. „Nacionalinė sveikatos tarnyba jau nuo 2000 metų rekomenduoja lėtinį hepatitą C gydyti pegiliuotais interferonais. Už tokį gydymą pasisako ir Europos hepatologų asociacija”, – pabrėžė docentė D.Speičienė.