Sugriežtinus ekologiškų produktų ženklinimo kontrolę, pažeidimų beveik nerasta, tačiau vartotojai vis dar nelepinami dideliu pasirinkimu
Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai patikrino prekybą ekologiškais maisto produktais penkiolikoje parduotuvių. Dvylika prekybos taškų – tai ekologiškų produktų skyriai „Maxima”, „Norfa” ir „Rimi” prekybos centruose. Iš didesnės prekių pasiūlos juose galima spręsti, kad prekybos tinklų konkurencijos neatlaikys ir ekologiškais produktais jau seniau prekiaujančios parduotuvės. Kaune tikrintojai teaptiko tris tokias.
Nepajėgia užtikrinti tiekimo
Mažosiose parduotuvėlėse neprekiaujama ekologiškomis daržovėmis, pieno ir mėsos produktais. Jose galima įsigyti grūdų produktų, medaus, duonos, žolelių arbatai, sausainių. Taip yra dėl to, kad smulkiesiems prekeiviams tenka laikytis tokių pačių reikalavimų kaip didiesiems, o sertifikavimo sistema yra labai nelanksti.
„Aš prekiauju ekologiškais produktais jau 12 metų, pati juos vartoju maistui, tačiau nepajėgiu pasiekti, kad mūsų parduotuvėje būtų visas žmogui reikalingas produktų asortimentas”, – sako Zita Kornikienė. Jos vyro Virgilijaus Korniko įmonei priklauso parduotuvė Savanorių prospekte. Tačiau daržoves savo šeimos reikmėms moteris perka iš gamintojų, kurie penktadieniais prekiauja S.Daukanto gatvėje. Kiti žmonės jų ieško „Girstučio” turgavietės ekologiškų produktų skyrelyje.
„Nematau galimybių prekiauti daržovėmis, juolab ekologiškais mėsos ir pieno produktais. Reikia papildomų patalpų, šaldytuvų, o kur rasti tokių tiekėjų, kurie kasdien man vežiotų nedidelius prekių kiekius? Manau, kad didieji prekybos centrai mus nukonkuruos, kaip jau yra atsitikę su prekyba diabetikams skirtais produktais. Mes laikomės tik todėl, kad prekiaujame ekologišku maisteliu ir sultimis kūdikiams”, – sako Z.Kornikienė.
„Pernai mėginome prekiauti ekologiškomis daržovėmis ir patyrėme daug nuostolių, nes jos, niekaip neapdorotos, pasensta ir sudygsta greičiau. Šiemet nebeleidžiama prekiauti nefasuotomis daržovėmis, o kur gauti fasuotų, jei patys to daryti neturime teisės?” – sako individualios įmonės „Ekologijos pasaulis” savininkas Vytautas Vyskupaitis.
Ši įmonė turi dvi parduotuves – „Dainavos” prekybos centre ir Vilniaus gatvėje. Pastarojoje yra ir arbatinė, kurioje prekiaujama iš ekologiškų miltų keptomis bandelėmis.
Nėra kaip sertifikuoti
„Ekologiški ne tik miltai, bet ir pienas, kiaušiniai, tačiau pačios bandelės nėra sertifikuotos kaip ekologiškos. Nesame stambūs gamintojai, dirbame tik kaip viešojo maitinimo įmonė, todėl sertifikuoti negalime. Jei pradėtume gaminti mišraines iš ekologiškų daržovių, jų taip pat nesertifikuotų. Taisyklės buvo rašomos stambiesiems gamintojams, perdirbėjams ir prekybos tinklams. Smulkiesiems tiesiog neapsimoka tuo užsiimti”, – sako V.Vyskupaitis.
Dvidešimt penkerių metų Vytautas yra baigęs Maisto technologijos magistrantūrą Kauno technologijos universitete, jo žmona Kristina – viešąjį maitinimą, o ekologiškais produktais susidomėjo kaip perspektyvia sritimi.
„Kol kas mūsų verslas tik merdėja. Valstybė remia ekologiškų produktų gamintojus ir perdirbėjus, o prekybininkų – ne, nors be jų pastangų ir išmanymo ta produkcija nepasieks vartotojo ir nepopuliarės. Dideliuose prekybos centruose yra specialios lentynos, tačiau daugiau informacijos pirkėjams niekas nesuteikia. Mes bendraujame betarpiškai su kiekvienu. Esame jauni, vis daugiau ekologiškų produktų gaminame patys ir laukiame geresnių laikų”, – sako V.Vyskupaitis.
Tikrino pirmąkart
„Toks teminis ekologiškais maisto produktais prekiaujančių parduotuvių patikrinimas atliktas pirmąjį kartą. Liepą sugriežtinta ekologiškų produktų ženklinimo kontrolė. Teisingą ženklinimą privalo užtikrinti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o viešoji įstaiga „Ekoagros” kontroliuoja, ar produktai iš tiesų atitinka ekologinės gamybos reikalavimus”, – sako Maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Danguolė Grigalevičienė.
Prekybos centruose yra ekologiškų daržovių: pomidorų, patisonų, burokėlių, kaliaropių, bulvių ir daigintų kviečių. Taip pat yra ekologiško produkto ženklu pažymėtų pieno produktų: jogurto, kefyro, pieno bei kruopų, žirnių, miltų, kavos, arbatos, medaus, uogienės.
„Ekologiški produktai turi būti sudėti specialiai pažymėtoje vietoje arba lentynoje. Jie labai dažnai būna padėti greta sveiko maisto, tačiau terminų „natūralus” ir „ekologiškas” negalima tapatinti. Natūralus maistas gali būti tiesiog sumažinto kaloringumo, skirtas, pavyzdžiui, diabetu sergantiesiems, – sako D.Grigalevičienė.
Specialūs ženklai
Visi ekologiški produktai turi būti paženklinti specialiu ženklu. Tai byloja, kad produktų savybes lemia ekologinis ūkininkavimo būdas, o gamybos procesas griežtai kontroliuojamas. Ekologiški produktai žymimi skirtingais kiekvienos šalies logotipais arba bendru Europos Sąjungos ženklu. „EKO agros” logotipu žymimi tik Lietuvoje pagaminti ekologiški produktai.
Tikrinta, ar etiketėse nėra nurodyta, kad produktai tinka ligų profilaktikai, gydymui. Tokie teiginiai būtų laikomi pažeidimu. Šįsyk to nepasitaikė.
„Ekologiški produktai nėra genetiškai modifikuoti, jie pasižymi geromis skoninėmis ir maistinėmis savybėmis, gaminant nenaudojama sintetinių cheminių medžiagų, antibiotikų, hormonų. Šiuos produktus vartojant mūsų organizme nesikaupia žalingųjų medžiagų likučiai, todėl mitybos specialistų rekomenduojami besilaukiančioms moterims ir vaikams”, – sako D.Grigalevičienė.