Rugsėjo pirmąją Kauno mokyklų bendruomenės pasitinka norėdamos, kad švietimo reforma pedagogus ir jų auklėtinius traumuotų mažiau nei iki šiol, mokyklose būtų mažiau įtampos ir nežinomybės. Tačiau pertvarkos procesas tebėra įstrigęs, laukiančios naujovės kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Gimnazijos priglaus penktokus
Nors miesto Taryba metų pradžioje buvo nutarusi gimnazijoms neleisti komplektuoti penktųjų klasių, tėvų ir mokytojų atakos šį sprendimą Tarybą privertė pakoreguoti: dabar penktokams leista gimnazijose mokytis kartu su dešimtokais ar vienuoliktokais. Tik trys gimnazijos Kaune išliko keturmetės: „Saulės”, „Rasos” ir Kauno technologijos universiteto.
Jų pedagogai gimnazistų skaičiumi kol kas nesiskundžia ir mano, kad, neturėdami žemesniųjų klasių, vyresniesiems gali sudaryti geresnes mokymosi sąlygas. Tačiau kitų bendruomenių argumentai prieštaringi: jei esą gimnazijos bus išgrynintos į keturmetes, jos gali likti pustuštės.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Jarušauskas susitikime su miesto mokyklų vadovais apgailestavo, kad praėjusiais metais Savivaldybei nepavyko sutvarkyti mokyklų tinklo taip, kaip to reikalauja švietimo pertvarkos dokumentai. Nuolaidos gimnazijoms esą buvo padarytos be reikalo, dabar jose gali būti dar daugiau sumaišties.
„Gimnazijų vadovai turėtų patys pasirūpinti kontingento komplektavimu, o ne dejuoti, kad trūksta mokinių”, – sakė A.Jarušauskas, negailėjęs karčių žodžių ir toms mokykloms, kurios išdrįso Savivaldybę dėl priimtų sprendimų apskųsti teismui. „Animos” pagrindinė, A.Stulginskio ir „Vydūno” vidurinės mokyklos, nepasidavusios Savivaldybės spaudimui jas reorganizuoti, kol kas tebelaukia aukščiausių šalies teisinių institucijų sprendimo.
Profiliavimas daro meškos paslaugą
Savivaldybės vicemero Kazimiero Kuzminsko nuomonė dėl penktokų mokymosi gimnazijose kiek kitokia: miesto Taryba, leidusi jose komplektuoti penktąsias klases, esą nusižengimo nepadarė. „Kodėl turėtume sekti kitų šalių pavyzdžiu, o negalime kurti savos, lietuviškos, gimnazijos, kurioje galėtų būti ir progimnazinės klasės?” – retoriškai klausė vicemeras. Vaikai, jo nuomone, nori pastovumo, mokykloje negalima leisti jiems patirti stresą.
Mokiniai ir jų tėvai yra nusivylę profiliniu mokymu, kurio modelį nuo kitų mokslo metų žadama keisti siekiant mokiniams sudaryti daugiau pasirinkimo galimybių. Tačiau šiemet profiliai dar išliks tokie patys ir pedagogai mano, kad jų auklėtiniai, stodami į aukštąsias mokyklas, vėl susidurs su sunkumais rinkdamiesi profesiją.
Miesto mokyklų abiturientai, nepaisant visų skandalų, brandos egzaminus šiemet laikė geriau nei pernai – 100 balų įvertinimą gavo 2 proc. dvyliktokų. Gerokai sumažėjo ir neišlaikiusiųjų egzaminus skaičius: pernai tokių buvo 12,4 proc., o šiemet – 8 proc. Tačiau žemesniųjų klasių moksleivių mokymosi rezultatai gerokai prastesni. Tai, kad numatoma testais tikrinti ketvirtokų, aštuntokų ir dešimtokų žinias, galbūt padės atotrūkį tarp mokymosi rezultatų sumažinti.
Moksleivius gelbsti korepetitoriai
Kauno švietimo ir ugdymo skyrius (ŠUS) praėjusiais mokslo metais atliko tyrimą apie mokytojų pamokų efektyvumą. Paaiškėjo, kad tų mokyklų, kurių auklėtiniai gerai laiko egzaminus, pedagogai kūrybiškesni, jų pamokų kokybė geresnė. Pasak ŠUS vedėjo Antano Bagdono, tarp mokinių ir mokytojų dar trūksta dialogo, žinių vertinimo kriterijai nepakankamai aiškūs. Žemesnėse klasėse mokiniai neišmokomi mokytis, o baigiantys mokyklą vienuoliktokai ir dvyliktokai pernelyg spaudžiami. Tada tėvams tenka ieškoti korepetitorių ir gerokai keiksnoti pedagogus, kad šie jų vaikų neišmoko. „Mokymas nepakankamai diferencijuotas. Ne visi mokiniai spėja įsisavinti žinias ir neįgyja reikiamų įgūdžių, lyginant su motyvuotais mokiniais”, – teigia A.Bagdonas.
ŠUS vedėjo pavaduotojos Onos Visockienės teigimu, švietimo sistemoje naujovių numatoma daug, tačiau mokytojo asmenybė ir toliau bus lemianti. „Be gero mokymo nebus gero mokymosi”, – įsitikinusi pašnekovė. Šiemet vien per pirmąjį metų pusmetį pedagogų kvalifikacijai skirta net 268 tūkst. litų.
Išsivers be koncesininkų
Iki šiol Kaune iš daugiau kaip 50-ies mokyklų visiškai renovuota dešimt. Šiais metais mokykloms renovuoti ir sporto aikštelėms sutvarkyti skirta apie 20 mln. litų – lyginant su praėjusiais metais tai 5 kartus daugiau. 3 mln. litų gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek pat – iš valstybės investicinių programų. Norėdama sutvarkyti mokyklų ūkį Savivaldybė paėmė 6 mln. litų paskolą, už kurią atnaujinamos 39 švietimo įstaigos. Dar 7 mln. Lt skirta sporto aikštelėms bei salėms remontuoti ir materialinei bazei stiprinti.
Keturiasdešimt mokyklų rekonstruotos iš dalies. Vienai mokyklai kokybiškai suremontuoti reikėtų arti trijų milijonų litų. Tokių lėšų nėra, todėl jos remontuojamos pamažu: vienais metais keičiami langai, kitais remontuojami stogai, šildymo sistemos, sporto bei aktų salės ir t.t.
„Atsisakę koncesijos niekam nebūsime įsipareigoję. Tikiu, kad kiekvienais metais mokykloms bus skiriama apie 20 mln. litų. Tokiu būdu maždaug per penkerius metus bus galima rekonstruoti visas mokyklas ir be koncesininkų”, – sakė Savivaldybės vicemeras Kazimieras Kuzminskas.