Norite šiltai pasivažinėti po žmogaus nepaliestus kalnų ledynus? Saugiai pasižvalgyti į su lediniu vėju lenktyniaujančius šiaurės elnius ir dėl sudrumstos ramybės įnirtusius grizlius? Į tokią kelionę turėtumėte išsiruošti kuriame nors iš šiaurinės Kanados kalnakasių miestelių. Ir ji būtų neįmanoma be didžiausio pasaulyje autobuso – „Terra Bus”.
Kelią pro įprastoms transporto priemonėms neįveikiamą gamtą prasiskinančios mašinos ištakos – praėjusio amžiaus viduryje. Po Antrojo Pasaulinio karo Kanada pradėjo žvalgytis šalies šiaurėje slypinčių išteklių. Nors gamtos turtų netrūkų – nusigauti iki jų buvo keblu. Tuometinė technika nepajėgė įveikti sudėtingo reljefo, pelkėtų miškų ir atšiaurios žiemos.
1952 metais inžinierius Bruce’as Nordwellas įkūrė firmą „Flextrac Nordwell”. Šis vardas greitai tapo neatskiriamas nuo kelionių Kanados šiaurėje. Įmonės sėkmės paslaptis – originali visureigių ir padangų konstrukcija.
„Flextrac Nordwell” gamino visureigius ir sunkvežimius iš dviejų šarnyru sujungtų dalių. Tokia konstrukcija sąlygojo didelį mašinų manevringumą sunkiai pravažiuojamose vietovėse.
Kita, ne mažiau svarbi detalė – padangos. Jos labiau priminė ant šono paguldytas statines, o ne įprastus ratus. Plačios padangos išskaidydavo automobilio svorį, todėl pastarasis gruntą slėgdavo – 200-400 g/1 kubinio cm jėga. To užtekdavo, kad sunkiasvorė mašina lengvai pravažiuotų net klampius pelkynus.
Tačiau bėgant laikui visureigiai ir sunkvežimiai pradėjo nebepatenkinti iškasenų kompanijų poreikių. Plečiantis gamtinių išteklių gavybai pervežti reikėjo vis daugiau ir daugiau personalo.
Todėl „Foremost” inžinieriai suprojektavo specialų triašį superautobusą – „Terra Bus”. Tai vienintelis kompanijos kūrinys, kuris yra vientisas, o ne iš dviejų dalių.
Monstre „Foremost” įstatė automatinę greičių dėžė ir 253 AG dyzelinį variklį, kuris suka šešis autobuso ratus. Didžiausias „Terra Bus” greitis” – 42 km/val. 25 tonas sveriantį monstrą kelyje sustabdo dviejų kontūrų stabdžių sistema su kombinuota pavara: priekinius ratus stabdo hidrauliniai stūmokliai, galinius pneumatiniai.
Nedidelį autobuso greitį sąlygoja ir tai, kad jis neturi pakabos. „Terra Bus” pakabą atstoja žemo slėgio padangos, kurių išmatavimai – 66x43x25. Pagal užsakymą pagamintos „Goodyear” padangos sugeria daugumą kelio nelygumų ir yra pakankamai tvirtos, kad nesuplyštų važiuojant per akmenis ir nuolaužas Uolėtuosiuose kalnuose.
Norintiems įlipti į 13 metrų ilgio, 3,61 metro pločio, ir 3,86 metro aukščio autobusą tenka įveikti šešias atlenkiamų laiptų pakopas. „Terra Bus” užtenka vietos 56 keleiviams.
Pravažius autobusus netruko pastebėti kelionių agentūros. „Foremost” gavo užsakymų pagaminti turistinius „Terra Bus” modelius. Pastarieji nuo spartietiškų pirmtakų skyrėsi didesniais langais, įstiklintu stogu, patogiomis sėdynėmis bei kondicionieriumi. Nuo šalčio keleivius saugo ir langai su dvigubais stiklais.
1986 metais „Foremost” pristatė savo kūrinį Vankuveryje vykusioje parodoje „Expo”. Nuo tada „Terra Bus” – viena neįprasčiausių turistų atrakcijų Kanados šiaurėje.