Į Kuršių nerijos gyventojus šalies centrinė valdžia žiūri kaip į rezervato čiabuvius, su kuriais net nereikia diskutuoti pačiais opiausiais jų gyvenimo klausimais.
Tokia nuotaika šiandien tvyros Neringos savivaldybės taryboje, kuri, netekusi kantrybės, ketina garsiai pasibelsti į prezidento Valdo Adamkaus bei aplinkos ministro Arūno Kundroto kabinetų duris.
Tuo tarpu ministras „Vakarų ekspresui” teigė, esą neringiškiai sugeba tik piktintis, kuria mitus, tačiau patys jokių pasiūlymų neteikia.
Jaučiasi ignoruojami
Vienas iš Neringos savivaldybės tarybos narių Arūnas Burkšas mūsų dienraščiui sakė, kad šiandien vyksiančiame Tarybos posėdyje turėtų būti nuspręsta kreiptis į centrinę valdžią.
„Prašysime susitikimo su prezidentu, aplinkos ministru, kuris Kuršių nerijoje per pastaruosius dvejus metus pasirodė vos kartą. Dar prieš metus mes surinkome 30 proc. Neringos gyventojų parašų ir kreipėmės į V. Adamkų, A. Kundrotą, prašėme susitikti ir kalbėtis. To padaryti nepavyksta. Juk prezidentas – valstybės demokratijos garantas”, – teigė A. Burkšas.
Jam užkliuvo tai, esą politikai tik artėjant rinkimams susitinka su žmonėmis, vaizduoja sprendžiantys jų problemas, o vėliau užsidaro rūmuose Vilniuje.
„Visi tik ir kalba, esą mūsų Taryba palaimina nelegalias statybas, nors dar vyksta teisminiai procesai. Mes norime apie tai kalbėtis, diskutuoti, bet mūsų niekas negirdi. Nors mums ir dabar galioja itin griežti reikalavimai bei draudimai, juos norima dar griežtinti. Neringiškiai be specialių leidimų negali net supuvusio lango pakeisti, nes namą saugo valstybė ir tam reikia detaliojo plano. Žmonės nėra turtingi, jie savo lėšomis negali atgaivinti senųjų pastatų, kurie griūva, o valstybė nesikiša”, – samprotavo politikas.
Jis priminė, jog ne staiga susizgribusių aplinkosaugininkų, įvairių Neringos mylėtojų draugijų, o Neringos politikų pastangomis Kuršių nerija 2000 metais buvo įtraukta į UNESCO sąrašą.
„Garsiųjų Arvydo Sabonio botelių statyba buvo numatyta Kuršių nerijos generaliniame plane, tačiau tai, kad pastatų paskirtis buvo pakeista – blogai. Nėra įstatymo saugiklių. Dabar aukščiau visko iškeliamas Nacionalinis parkas, o į žmones neatsigręžiama. Su mumis valdžia nebendrauja”, – kritikavo A. Burkšas.
Pasigenda siūlymų
Aplinkos ministras A. Kundrotas mūsų dienraščiui prisipažino, kad kaip oficialus valstybės pareigūnas šiemet Kuršių nerijoje buvo tik kartą – po didžiojo gaisro gegužę.
„Kur tie parašai, kuriais mane ragino atvykti? Aš neprivalau kiekvieno interesus aptarinėti. Reikia žiūrėti, kokie procesai vyksta, o jie nėra teigiami. Kitą savaitę architektai rengia diskusiją Neringoje, tad gal ir atvyksiu”, – sakė ministras.
Jam buvo keista Neringos politikų reakcija į kritinius šalies prezidento V. Adamkaus pareiškimus, nes ano ministro, diskutuoti reikia visomis temomis, norint rasti geriausią mechanizmą, užkertantį savivalę Kuršių nerijoje.
„Ta teritorija yra tvarkoma pagal dokumentą, kurį priėmė Vyriausybė. Tačiau ydinga statybų patirtis verčia susimąstyti, kaip ištaisyti padėtį. Neringos savivaldybė neturėtų vien kurti mitus apie teisių uzurpavimą, tačiau galvoti, kaip reikia išvengti klaidingų sprendimų. Užuot šūkavę, piktinęsi, tegul mąsto, kaip realizuoti sprendimus, kuriais būtų naikinama ydinga praktika. Tai – geriausias pagrindas diskusijai”, – sakė A. Kundrotas.
Jis teigė pasigendantis konkrečių pasiūlymų tiek iš Neringos savivaldybės, tiek ir iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos.
„Dabar tik kuriamos pasakos, kaip paremti netvarką parodant žmonių skausmą. Ne supuvusiuose languose, o bylose, nukeliavusiose į teismus, esmė. Priekaištavimas ir skundai – ne tas darbo stilius. Jei sugebame tvarkytis be skandalų ir pažeidimų, pasikeitimų nereikia, jei ne – reikia keisti situaciją”, – pabrėžė ministras.
Papiktino pareiškimas
„Vakarų eksprese” jau rašėme, jog audringą neringiškių reakciją sukėlė šalies vadovo V. Adamkaus mintys dėl Kuršių nerijos išsaugojimo politikos, išdėstytos po susitikimo su A. Kundrotu.
„Ar Kuršių nerija ilgainiui taps dar vienu urbanistiniu kurortu, ar bus stengiamasi išlaikyti nacionalinį parką, kaip valstybės saugomą teritoriją, kurią UNESCO pripažino pasaulio paveldo dalimi? Aš palaikau pastarąjį variantą ir esu pasirengęs jį ginti”, – pabrėžė V. Adamkus.
Prezidentas pasiūlė dar kartą aptarti Nacionalinio parko raidą. Jo nuomone, šį gamtos kampelį reikia vertinti ne kaip vieną iš Lietuvos savivaldybių, bet kaip valstybinį statusą turinčią teritoriją, kurioje žmogaus veikla turi būti griežtai reglamentuota.
Anot pranešimo, šalies vadovas teiks įstatymų pataisas, kurios nustatytų didesnius reikalavimus išduodant leidimus statyboms ir neleistų įgyvendinti visai ekosistemai grėsmingų projektų.
Neringos savivaldybės tarybos nariai pasipiktino tokiais V. Adamkaus pareiškimais bei aplinkos ministro siūlymu, kad itin svarbiose teritorijose, kurios įtrauktos į UNESCO sąrašą, net statybų leidimai ir kiti dokumentai būtų išduodami vyriausybiniu lygiu.