Vis didesnė Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama – milijardai litų – plūsta į Lietuvą. O tuos pinigus paimti nelengva. Reikia parašyti šimtus puslapių siekiančius prašymų projektus. Jie turi atitikti daugybę griežtų reikalavimų. Toks darbas daugeliui gali pasirodyti ilga ir varginanti rutina, kalnai popierių ir biurokratinės pinklės. 26 metų panevėžietė Kristina Vezbergaitė nepabūgo šio darbo. Ir net pavertė verslu – vadovauja įkurtai konsultacijų firmai UAB „Projektų valdymo strategijos”.
K.Vezbergaitė prisipažino, kad jos svajonė buvo dirbti diplomatinį darbą. Todėl Vytauto Didžiojo universitete buvo studijuota politologija ir diplomatija. Tačiau likimas pasisuko taip, jog teko analizuoti ir ekonomikos administravimą, įgyti dar vieną specializaciją finansų ir investicinės bankininkystės srityje.
Šios žinios praverčia dabartiniame Kristinos versle. Projektų rengimas, ataskaitų pildymas, dokumentų rašymas, pažymų derinimas. Tiesiami keliai, kuriais ES parama pasiekia jos norinčias įmones, įstaigas ir pavienius asmenis.
Patinka organizuoti
„Kai dar Lietuva nebuvo Europos Sąjungos nare, aš pradėjau domėtis ES parama, jos gavimo procesu, – pasakoja K.Vezbergaitė. – Su įvairių projektų rengimu susipažinau dirbdama bendrovėje „Aukštaitijos vandenys”. Šios ilgos procedūros, dokumentacija man tapo įdomios. Taip išmokau rašyti įvairius verslo projektus ir planus”.
„Man labiau patinka organizuoti, analizuoti naują sritį, spręsti problemas, nei ateiti į jau šiltą ir paruoštą vietą. Man patinka pačiai organizuoti darbą, planuoti savo laiką. Nemėgstu sėdėti ir laukti kokio nors nurodymo. Patinka įvairių projektų sudarymas. Tai pakankamai ilgas ir daug žinių reikalaujantis procesas”, – sako Panevėžietė verslininkė.
Kristina teigė, jog sudarant projektą kartais reikia parašyti kelis šimtus puslapių. Tuomet ir reikia tinkamai organizuoti komandos darbą, pasamdyti reikalingus specialistus konkrečiam projektui, pavyzdžiui, teisininką ar inžinierių.
„Darbus, susijusius su finansais ir investicijomis, atlieku pati”, – sakė finansininkė. Ji neslėpė, kad sunku viską žinoti apie ES paramos teikimą, verslo projektų sudarymą, suvokti visas sritis. Tad rengiant stambesnį projektą, neretai tenka samdyti ir specialistus iš šalies.
Projektus galima kepti kaip blynus
„ES pinigai nėra lengvai pasiekiami. Jie masina daugelį įmonių, tačiau jos nesuvokia, kad reikia įdėti daug darbo, norint juos gauti. Tai ilgas procesas. Kartais verslininkui paprasčiau paimti paskolą.
Dažnai verslininkus baugina ES paramos gavimo procedūros – reikia pateikti įvairių pažymų, finansinių ataskaitų ir kitos informacijos apie įmonę”, – sakė K.Vezbergaitė.
Pasak jos, tai nėra tas darbas, kurį padarai greitai: „Kai pradedi analizuoti, pasidaro įdomu. Pradėto projekto nebegali numesti. O kai perpranti – verslo projektus gali kepti kaip blynus”.
Darbo dienos būna per maža
Projektų rengimo tempus šioje konsultacijų įmonėje reguliuoja vyriausybės sprendimai. Pasak Kristinos, darbų ypač padaugėja, kai yra paskelbiamas paraiškų ES paramai gauti teikimas. Tuomet rengiant projektus pritrūksta ir darbo dienos”.
Sukasi tarp dviejų darbų
K.Vezbergaitė dirba ir kitą pagal specialybę jai artimą darbą – vadovauja finansų maklerio įmonės „SG finansai” Panevėžio padaliniui. Čia jai tenka imtis panašių su finansais susijusių reikalų – įmonių pirkimo ir pardavimo, jų turto vertinimo.
Laisvo laiko organizatorei beveik nebelieka. Namuose laukia šeima – vyras ir pora vaikų. Atostogų metu, jei tokias sau gali leisti, Kristina sakė mėgstanti pakeliauti. Namuose pasėdėti prie rankdarbio, siuvinėjimo.
„Man patinka sritis, kurioje dirbu, – finansai, investicijos, – teigė jaunoji verslininkė. – Galbūt kada nors pavyks įgyvendinti dar vieną svajonę – įsteigti investicijų valdymo įmonę”.