Be valstybinės programos Ruklai, kurią lanko ir prezidentai, ir ambasadoriai, prisikelti prireiks dešimtmečių
Prieš kelerius metus į Ruklą masiškai kėlėsi gyventi asocialios šeimos, apgautieji, iš įkalinimo įstaigų grįžę žmonės. Dažniausiai iš Jonavos ir Kauno.
Tačiau miestelyje įsikūrus Lietuvos kariuomenės Ruklos įgulai, svarstyklės pakrypo į geresnę pusę. Šiuo metu yra tarsi dvi Ruklos: vienoje gyvenimai ritasi bedugnėn, kitoje tikima gražesne ateitimi. Pastarosios vietoje atsidūrę vaikai, sudarantys net 40 proc. vietos gyventojų.
Policija dirba ne visada
Ruklos seniūno Ginto Jasiulionio teigimu, išskyrus šalies sostinę Vilnių, Rukla yra ta vieta, kurioje dažniau nei kitur apsilanko aukščiausi valstybės asmenys, ambasadoriai.
„Tiesa, jie nepamato tikrosios Ruklos, nes jų viešnagė apsiriboja kariniu miesteliu”, – sakė G.Jasiulionis.
Ir iš tikrųjų, pasivaikščiojus po Ruklos skersgatvius, susidaro dvejopas įspūdis. Viena gyvenimo pusė susijusi su kariškiais, kita – su liūdna kasdienybe.
Tarp pustrečio tūkstančio gyventojų net 40 proc. sudaro vaikai. Jų būriai zuja kiekviename kieme. Tris ir daugiau vaikų augina apie 100 socialinių pašalpų gavėjų: daugiavaikės šeimos, vienišos mamos. „Pas mus sunku susitvarkyti su paaugliais, – kalbėjo Algirdas Sampareckas. – Žiūrėk, išeisi tamsesnę naktį, namo gali ir negrįžti”.
Gyventojų saugumą seniūnas G.Jasiulionis įvardijo vieną tarp svarbiausių dalykų, kuriuos reikėtų užtikrinti Rukloje. Tačiau policijos nuovadoje nėra budėjimo dalies. Pareigūnai neretai dirba tik iki pietų.
Grožisi gamta
Vaistininkė Olga Bakanavičienė mano, kad Rukloje yra apie ketvirtadalis asocialių asmenų. Ypač tai buvo jaučiama po 1993 metų, kai iš Lietuvos buvo išvesta okupacinė kariuomenė. Vėliau Rukloje įsikūrė Lietuvos kariuomenės karinis miestelis, persikraustė gyventi nemažai kariškių šeimų, todėl gyventojų kontingentas pasikeitė į geresnę pusę.
Tai matyti žvilgtelėjus į bet kurį daugiabutį namą. Sakykim, ketvirtame aukšte sudėti plastikiniai langai, ir beveik taisyklė – penktame aukšte apskritai nėra langų. Miestelyje yra penkiaaukščių namų, kurie išvis neapgyvendinti.
„Dviejų kambarių butas Rukloje kainuoja apie 15-16 tūkstančių litų”, – mano O.Bakanavičienė. Tačiau būsto pigumas dar nereiškia kokybės. Pasak O.Bakanavičienės, Rukloje nėra būtiniausių įstaigų, kurios praverstų moteriai, todėl ji neretai važiuoja į už 7 kilometrų esančią Jonavą arba dar toliau – Kauną.
„Bet gyventi Rukloje nėra taip blogai: graži gamta, šalia Neris”, – sakė O.Bakanavičienė.
Darbo yra, nėra darbuotojų
Beveik pilną kibirą grybų miške pririnkusi Zinaida Primailovienė sakė, kad Rukloje žmonėms labiausiai trūksta darbo. „Tai jie ir eina per konteinerius, nes neturi darbo, – tikino Z.Primailovienė. – Pati už komunalines paslaugas esu skolinga per du tūkstančius litų, ir tokių kaip aš yra daug”. Ji guodėsi, kad niekas nesutvarko stogo, todėl lyjant vanduo skverbiasi į butą.
Zinaida nusistebėjo paklausta, kodėl Rukloje tiek daug vaikų. „Už juos juk valstybė moka nemažas pašalpas, – atsakė ji. – Turiu globotinį ir aš, bet jo tikrai niekam neatiduosiu”.
Seniūnas G.Jasiulionis tikino, kad Rukloje darbo yra. „Tiesiog sunku rasti dirbančių žmonių”, – sakė G.Jasiulionis.
Kad nemažai rukliečių gyvena tik iš pašalpų, rodo ir seniūnijos biudžeto lėšų paskirstymas. „Metinis biudžetas siekia šiek tiek daugiau nei vieną milijoną litų, bet 90 proc. jų skiriame pašalpoms”, – sakė seniūnas G.Jasiulionis.
Socialiai remtinų žmonių skaičius seniūnijoje viršija visas kitas Jonavos rajono seniūnijas kartu sudėjus. Įvairias pašalpas Rukloje gauna apie 300 šeimų ir asmenų.
Pabėgėliai jau turi vaikų
Gyventojai ne itin patenkinti greta jų įsikūrusiu Pabėgėlių priėmimo centru, bet paaiškinti kodėl, jiems pritrūksta argumentų.
„Man jie netrukdo, bet ir nelabai noriu čia juos matyti”, – tikino ponia Aušra. Kavinėje užkalbinta barmenė sakė niekada nemačiusi pabėgėlių lėbaujančių bare.
Socialiniai darbuotojai pasakojo, kad vienas indas yra vedęs ruklietę. Nesantuokinius pabėgėlių vaikus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Ribotai Ruklos gyvenime dalyvauja ir kariškiai. Jie kol kas neprognozuoja karinio miestelio plėtros.
„Artimiausiems 10-20 metų plėtros planų kol kas nekuriame”, – sakė Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorius Vaidotas Urbelis.
Ruklos įguloje dirba apie 160 civilių, daugiausia rukliškių.
Nuolatiniai įkurtuvininkai
Didele miestelio bėda seniūnas įvardijo socialinio būsto problemą. Rukloje yra apie 1000 butų, bet ketvirtadalį jų sudaro socialinis būstas, kuris skiriamas menkas pajamas arba jų visai neturintiems žmonėms.
„Būna, kad už dideles skolas žmogus iškeldinamas iš buto, tačiau po kurio laiko perkraustomas į gretimą namą, ir taip be pabaigos”, – pasakojo G.Jasiulionis. Kai kurie žmonės įsiskolina po 10-15 tūkst. litų.
UAB „Jonavos paslaugos” vadovo Alfredo Ostreikos teigimu, įmonei už komunalines paslaugas yra įsiskolinę apie 60 proc. Ruklos gyventojų. „Bet gyventojų mokumas po truputį gerėja, jie skolingi jau tik apie 350 tūkst. litų”, – sakė A.Ostreika.
Jonavos rajono savivaldybės biudžetui padaugėtų rūpesčių, jei ji sutiktų iš Lietuvos kariuomenės perimti dar apie 100 tuščių butų. Vienas kariškiams priklausantis namas stovi visiškai tuščias, kitas – nebaigtas statyti. Tačiau iš jų po truputį dingsta langai, durys, radiatoriai.
Jaunimui nėra kas veikti
Miestelyje nėra kino teatro ar klubo, kur jaunimas galėtų pasilinksminti. Penkiolikametė Agnė tikino, kad vakarais prie merginų dažnai priekabiauja neblaivūs asmenys.
„Yra keturios kryptys, kuriomis privalome dirbti, – sakė seniūnas G.Jasiulionis. – Tai gyventojų saugumas, savivaldybės turimo socialinio būsto skaičiaus sumažinimas, infrastruktūros sukūrimas ir kultūrinis gyvenimas”.
Ruklos seniūnija yra vienintelė, kuri pasitelkusi profesionalus parengė strateginį planą. Tam Jonavos rajono taryba skyrė 20 tūkst. Lt. Tačiau be valstybinės programos Rukla vargu ar prisikels ir pagražės, nes tam prireiks ne vieno dešimtmečio.
Šiemet seniūnija trinkelėmis išklojo apie 130 metrų šaligatvio. Tai kainavo apie 30 tūkst. litų. Parengtas sporto aikštyno projektas, įvyko keli žinomų grupių koncertai. Tačiau pro Ruklą valstybės vadovai kol kas pravažiuoja užmerkę akis. Jiems čia rūpi tik kariuomenė. Bet ir pastaroji, pasak pačių gyventojų, save atsiskyrė aukštomis sienomis. „Neįsivaizduoju situacijos, kad kavinėje kam nors priekabiaujant į konfliktą įsikištų kariškis, – sakė seniūnas G.Jasiulionis. – Pagal statutą jis turbūt būtų atleistas iš kariuomenės, nors ir norėjo apginti kitą žmogų”.
Pasikalbėjus su gana kontrastingais žmonėmis, susidarė įspūdis, kad Rukloje, kaip ir kituose miesteliuose, žmonės savo laimę kuriasi patys. Kas nori dirbti – dirba, kas nenori – egzistuoja iš pašalpų.