Mokyklose – vėl reformų skersvėjai

Naujoji ministrė žada mažinti vidurinių mokyklų moksleivių krūvį, atsisakyti griežto profiliavimo ir įvesti papildomą žinių testavimą ketvirtokams, aštuntokams bei dešimtokams

Neseniai į švietimo ir mokslo ministrės kėdę atsisėdusi socialdemokratė Roma Žakaitienė pranešė jau nuo ateinančių mokslo metų ketinanti pradėti įgyvendinti nemažai reformų.

Mokyklose planuojama atsisakyti griežto profiliavimo, pakeisti brandos egzaminų laikymo tvarką, užsimenama apie pradinukų testavimą bei galimybę keisti studijų finansavimo tvarką.

„Švietimo sistemos reforma yra gyvybiškai svarbi, norint palengvinti mokymosi krūvį. Reforma nėra nukritusi iš dangaus, ją sugalvojo patys pedagogai”, – vakar per spaudos konferenciją teigė Žakaitienė.

Mažins krūvį

Pasak ministrės, dauguma naujovių atsiras tik 2008-2009 mokslo metais. „Kai kurie sprendimai jau priimti, kai kas dar tik svarstoma tariantis su visuomenės grupėmis ir ieškant geriausių sprendimų”, – kalbėjo ministrė.

Nuo kitų metų rugsėjo vienuoliktokai mokysis pagal patobulintą profilinio mokymo modelį. Mokymas bus labiau individualizuotas, nebeliks skirstymo į profilius. Anot ministrės, visiems privaloma bus tik 60 proc. ugdymo turinio, 40 proc. mokiniai galės rinktis laisvai. Tikimasi, kad tai padės sumažinti mokymosi krūvį visose klasėse, nes nebereikės mokytis tam tikram profiliui privalomų dalykų.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija rengia mokinių krūvio mažinimo planą. Jau šiemet ketinama pradėti peržiūrėti ir siaurinti ugdymo programas, atsisakyti pernelyg specifinių bei neaktualių temų.

Pratęs konkurso terminą

Nuo 2009-ųjų žadama palikti tris privalomus brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir du pasirenkamuosius. Valstybinių egzaminų atsisakyti vis dėlto neketinama.

Pasak Žakaitienės, diskutuojama dėl mokinių žinių patikrinimo žemesnėse klasėse. Galvojama apie testus, kuriuos galbūt nuo 2009 metų turės atlikti ketvirtokai, aštuntokai ir dešimtokai. „Tai tikrai nebus egzaminai, lemsiantys moksleivio perkėlimą į kitą klasę. Testų laikymą sieksime įgyvendinti norėdami objektyviau įvertinti mokinių žinias ir aptikti mokymosi spragas”, – kalbėjo ministrė. Vis dėlto ji prisipažino, kad šiuo klausimu asmeninės nuomonės neturi.

Šiemet per brandos egzaminų sesiją kilus nusirašinėjimo skandalui, rugpjūtį savo postą paliko Nacionalinio egzaminų centro vadovas Vidmantas Jurgaitis. Į LŽ klausimą, kas užims jo vietą, ministrė atsakė, kad skelbtame konkurse, kurio terminas baigėsi vakar, norą dalyvauti pareiškė vos vienas kandidatas. Tad konkurso terminas bus pratęstas.

Didės atlyginimai

Nuo rugsėjo 1-osios bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, neformaliojo vaikų švietimo įstaigų, profesinių mokyklų mokytojai, ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojai, kiti pedagogai, švietimo įstaigų vadovai vidutiniškai gaus 12,6 proc. didesnius atlyginimus. Atlyginimai didės dėl to, kad didinamas tarifinių atlygių koeficientas – brangiau apmokama mokytojo vedama pamoka.

Iš viso per 2006 metus pedagogų darbo užmokestis vidutiniškai padidės 20 proc. – nuo sausio 1-osios jis jau padidintas 7,4 procento.

Daugiausia – 25 proc. – kils jaunų mokytojų atlyginimai. Turintieji dešimties ir daugiau metų pedagoginio darbo stažą gali tikėtis 10 proc. didesnio darbo užmokesčio. Pasak ministrės, taip norima į mokyklas privilioti jaunų mokytojų. Šiuo metu Lietuvoje vidutinis pedagogo atlyginimas yra 1449 litai (neatskaičius mokesčių).

Reformuos profesinį mokymą

Šie metai, anot Žakaitienės, svarbūs ir rengiantis permainoms profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse. Vyriausybė jau pritarė Profesinio mokymo įstatymo projektui ir teikia jį svarstyti Seimui.

„Darbdavių įtraukimas į profesinio rengimo sistemą, darbo rinkos prognozės, galimybė dirbantiems, bet neturintiems pripažintos kvalifikacijos asmenims gauti kvalifikacijos pažymėjimą neatsitraukus nuo darbo – visa tai profesinio rengimo sistemą padarytų lankstesnę, adekvačiau susietą su darbo rinkos poreikiais”, – sakė Žakaitienė.

Artimiausiu metu numatoma pradėti viešus svarstymus ir dėl studijų finansavimo. Ar valstybė ir toliau finansuos studijas aukštosiose mokyklose, ar už mokslą mokės studentai, žinoma, su sąlyga, jei bus sukurta efektyvi kreditavimo sistema.

Ministrė informavo, kad nuo 2007 mokslo metų aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus ketinama kelti maždaug 20 procentų. Šiuo metu jaunesnieji mokslo darbuotojai uždirba 950-1260 litų (be priedų, neatskaičius mokesčių), vyresnieji mokslo darbuotojai, profesoriai – 1900-3400 litų.

Atlyginimai šokiravo

Pavasarį Valstybės kontrolės paviešinti šalies aukštųjų mokyklų vadovų atlyginimai (gauti 2004 metais) šokiravo visuomenę. LŽ paprašyta atsakyti, ar ir šiais mokslo metais eilinių dėstytojų ir universitetų vadovų uždarbio skirtumas bus milžiniškas, ministrė sakė, kad pastarųjų atlyginimas pagal reglamentuojamus norminius aktus „nėra didelis, gali siekti 5-5,5 tūkst. litų per mėnesį”.

Anot Žakaitienės, viešai paskelbtos kai kurių rektorių, prorektorių pajamos tokios didžiulės atrodė todėl, kad jų gaunami priedai už papildomus darbus – dalyvavimą ne valstybės lėšomis finansuojamuose projektuose ir programose – gali siekti iki 300 procentų.

Balandį LŽ rašė, kad Kauno technologijos universiteto vadovo metinis pareiginis atlyginimas su priedais siekė beveik 226 tūkst. litų, Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus – 158,3 tūkst., Šiaulių universiteto vadovo – 127,6 tūkst., Vilniaus universiteto rektoriaus – beveik 122 tūkst., Kauno medicinos universiteto – 114,7 tūkst. litų.