Įstros aerodromas Borisovui nebereikalingas

Iš pradžių atleidęs garsų Lietuvos lakūną skandalingasis verslininkas dabar nori atsikratyti ir jo vardo skraidymo mokyklos

Stanionių kaime (Panevėžio r.) įsikūręs buvęs garsus Įstros aerodromas, kur veikė žinomo lakūno Vytauto Lapėno skraidymo mokykla, jau kuris laikas merdėja. Senokai jos slenkstį mynė tiek pats Lapėnas, tiek kiti lakūnai.

Panevėžyje niekam ne paslaptis, kad aerodromo savininkas, prieštaringos reputacijos Rusijos verslininkas, buvęs nušalintojo prezidento Rolando Pakso finansinis rėmėjas Jurijus Borisovas ieško pirkėjo. Į aerodromą dairosi Panevėžio miesto valdžia, tačiau nedrįsta turėti reikalų su Borisovu.

Uždraudė skraidyti

Įstros aerodromas – dar sovietinius laikus menanti vieta. Tuomet jam priklausė 400 metrų ilgio pakilimo takas bei cheminių trąšų sandėlis. Tuo taku kildavo chemikalais laukus barstantys lėktuvai.

Apie 1990-uosius aerodromą įsigijo lakūnai Vytautas Lapėnas ir Jurgis Kairys, sumanę ten įrengti skraidymo mokyklą. Lakūnų keliams išsiskyrus vieninteliu jo savininku liko Vytautas Lapėnas. Jo rūpesčiu chemijos sandėlis buvo perdirbtas į angarą, aerodromo teritorijoje pastatyta keletas skrydžiams vykdyti reikalingų pastatų. Pradėtos rengti aviacijos šventės.

Kaip LŽ pasakojo Panevėžio aeroklubo viršininkas Bronius Zaronskis, apie 2000-uosius Lapėno mokykla susidomėjo aviacijos remonto įmonė „Avia Baltika” ir jos šeimininkas Borisovas. „Jis įsipiršo į bičiulius ir aerodromo akcininkus – pasiūlė kurti skraidymo mokyklą ir jai padovanoti lėktuvą Su-29, – pasakojo Panevėžio aviatorius. -Borisovo investicijos padėjo suklestėti Įstros aerodromui: 200 metrų prailgintas jo pakilimo takas, pastatytas viešbutis, pora angarų”.

Tačiau prieš 2002-aisiais Įstros aerodrome rengtą Europos skraidymo čempionatą Lapėno ir Borisovo keliai išsiskyrė, todėl Borisovas Lapėnui nebeleido skraidyti lėktuvu Su-29 ir apskritai dirbti šiame aerodrome. „Tuomet Lapėnas atėjo dirbti pas mus, į Panevėžio aerodromą. Iš pradžių pilotus jis rengė Panevėžyje, ilgainiui pradėjo mokyti ispanus, tapo Ispanijos skraidymo rinktinės vyriausiuoju treneriu”, – prisiminė Zaronskis.

Kaina – apie 3 mln. litų

Įvykius Įstroje sekantis Panevėžio aerodromo vadovas teigė, kad išėjus Lapėnui skraidymo mokyklos aerodromo veikla pradėjo nykti.

„Dabar „Įstroje” nebeliko jokios mokymo bazės. Turėtą vienintelį mokomąjį lėktuvą Borisovas išnuomojo mums. Angaruose dirba automobilių remontininkai, – LŽ tvirtino Zaronskis. – Kiek žinau, jie labai nori įsigyti ir patį aerodromą. Jeigu jie jį nusipirktų, mums, lakūnams, vietos jame tikrai nebeliktų”.

Prieš porą metų, kol Borisovas už darbus Įstros aerodrome dar nebuvo atsiskaitęs su „Panevėžio keliais” ir Panevėžio statybos trestu, už šį aerodromą buvo prašoma 3 mln. litų. Zaronskio žiniomis, dabar, kai su minėtomis įmonėmis atsiskaityta, aerodromo kaina liko daugmaž tokia pati.

Pats Borisovas vakar kalbėti apie Lapėno skraidymo mokyklą ir Įstros aerodromą su LŽ nepanoro. „Apie tai su jumis nekalbėsiu”, – nukirto ir padėjo telefono ragelį.

Nenori turėti reikalų

Į Įstros aerodromą dairosi Panevėžio aerodromo vadovai. Mat Panevėžio apskrities ir savivaldybės vadovai užsimojo jį iškraustyti toliau nuo miesto ir ieško tinkamos vietos.

Gyvenamųjų namų gožiamas Panevėžio aerodromas pradėjo kelti pavojų miesto gyventojams. Tai parodė ir nesenas įvykis, kai savavališkai pasiėmęs lėktuvą lakūnas patyrė avariją. Be to, paaiškėjo, kad į aerodromui šiuo metu priskirtą žemę gali pretenzijas pareikšti buvę jos savininkai.

Vakar Panevėžio apskrities, miesto savivaldybės, Civilinės aviacijos administracijos ir Panevėžio aeroklubo vadovai svarstė, kur reikėtų perkelti aerodromą. Svarstytos dvi galimybės – aerodromą iškeldinti į Įstros aerodromą, esantį už dešimties kilometrų nuo Panevėžio, arba prašyti, kad Panevėžio aviatorius priglaustų Pajuosčio karinis aerodromas.

Pirmasis variantas apskrities ir miesto vadovams atrodo ne toks priimtinas. Pirmiausia juos gąsdina Borisovo pavardė. Be to, anot Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, tenykščio aerodromo pastatai ir žemė turi net keletą savininkų, todėl juos perpirkti būtų itin keblu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.