Į uragano nusiaubtą miestą iki šiol negrįžo daugiau kaip 200 tūkstančių žmonių
Šiandien sukanka lygiai metai, kai, JAV praūžus uraganui „Katrina”, Luizianos ir Misisipės valstijose žuvo daugiau kaip 1500 žmonių, o šimtai tūkstančių gyventojų tapo benamiais. Didžiausius nuostolius patyrė vienas seniausių JAV miestų Naujasis Orleanas, kuris iki šiol atstatomas labai lėtai, todėl gyventojams nėra kur sugrįžti.
Pinigai vėluoja
JAV prezidentas Džordžas V.Bušas neseniai spaudos konferencijos metu pripažino, kad parama Luizianai keliauja labai vangiai. JAV šiai valstijai skyrė 110 milijardų dolerių. Buvo skelbiama, kad dėl uragano „Katrina” patirta apie 80 mlrd. dolerių nuostolių.
Kaip naujienų agentūrai AP sakė Naujojo Orleano meras Rėjus Naginas, miesto atstatymas vėluoja dėl biurokratinių problemų ir lėšų stygiaus. „Klaidingai manoma, kad Naujasis Orleanas maudosi piniguose”, – sakė meras. Anot R.Nagino, labai mažai miestui skirtų pinigų jį iš tiesų pasiekė.
Miesto pajamos sumažėjo 4 kartus
Nepaisant įvairios paramos, džiazo gimtine vadinamas miestas kol kas gauna tik maždaug ketvirtadalį iki „Katrinos” siautėjimo surinktų pajamų. Taip atsitiko, nes mieste sumažėjo ne tik verslininkų, bet ir apskritai gyventojų.
Dėl vėluojančių pinigų iki šiol neaišku, kaip bus atstatyti kranto pylimai. Gyventojams smarkiai pabrango pastatų draudimas, nėra kam statyti namus. R.Naginas mano, kad miesto atstatymas užtruks 3-5 metus.
Šalies generalinis prokuroras Albertas Gonzalesas teigė, kad į Naująjį Orleaną reikėtų nusiųsti papildomai dešimt prokuroro padėjėjų, nes šią vasarą vėl padaugėjo sukčiavimo atvejų ir smurtinių nusikaltimų.
Sunku atsakyti, kada į miestą sugrįš buvę jo gyventojai. Iki praėjusių metų rugpjūčio mieste gyveno 463 tūkstančiai žmonių, šių metų sausį – tik 156 tūkstančiai, o dabar skaičius jau artėja prie 230 tūkstančių. Meras tikisi, kad iki metų pabaigos į mieste gyvens 300 tūkstančių žmonių, nors namų atstatymas vyksta labai lėtai. Jis pats tik prieš keliolika dienų sugrįžo gyventi į savo namą.
Pasijuto išvaryti
BBC pažymi, kad į miestą, jį atstačius, turėtų sugrįžti vargšai ir vidurinės klasės afroamerikiečiai, kurie sudarė didžiąją Naujojo Orleano populiacijos dalį. Kai kurie pažymi, kad ši tragedija tapo proga eliminuoti juodaodžius, ir netgi dingstimi švęsti. Rasė, klasė, pinigai ir valdžia JAV yra labai susiję, o potvynis pateikė vadovėlinių pavyzdžių, kaip tai susikryžiuoja, teigia BBC. Dar prieš metus maždaug du trečdaliai miesto gyventojų buvo juodaodžiai. Šiuo metu jie sudaro ne daugiau kaip pusę populiacijos.
Tulano universiteto švietimo ir tyrimų instituto direktorius Lensas Hilas sakė, kad po potvynio maža galingų verslininkų grupelė parengė planą, kaip miestas atrodys po 20-30 metų. Anot jo, verslininkai neketino atstatyti istorinių juodaodžių kvartalų.
„Afroamerikiečiai, kurie buvo iškeldinti, įtarė, kad jų namus nugriaus, iš jų atims darbus ir uždarys ligonines. Kilo baimė, kad jie buvo išvaryti iš miesto”, – sakė L.Hilas. Jis mano, kad iš tiesų ketinta pašalinti vargšus. Tačiau mieste dauguma vargšų buvo juodaodžiai. „Naujajame Orleane klasė tapo rase”, – sakė L.Hilas.
Vienas iš minėtų verslininkų yra Boisis Bolingeris. Jis, anot BBC, yra geras Dž.V.Bušo bičiulis. Verslininkas prarado daug savo juodaodžių darbuotojų, kurių namus sugriovė uraganas. B.Bolingeris juodaodžius pakeitė meksikiečiais. Dabar ketina samdyti filipiniečius ir rumunus. Jis ne kartą kalbėjo apie miesto „išvalymą”, tačiau neigia turėjęs galvoje juodaodžius.
„Mes norime žmonių, kurie nori dirbti. Tai nukreipta ne į juodaodžius ar baltaodžius, o tuos, kurie atitinka apibūdinimą”, – sakė verslininkas BBC korespondentui.
Juodaodžio mero baltieji nebepalaiko
Juodaodžiai mano, kad yra labai svarbu vėl atkurti buvusį rasinį mišinį. Kaip parodė birželį atlikta apklausa, su tokiu požiūriu sutinka du trečdaliai juodaodžių ir tik ketvirtadalis baltaodžių.
Meras R.Naginas, kuris yra juodaodis, miesto vadovu tapo 2002 metais, o šiemet buvo perrinktas antrai kadencijai. Jis mano, kad Naujasis Orleanas turi išlikti „šokoladiniu miestu”. R.Naginas 2002 metais tapo meru, kai gavo daugumos baltaodžių ir tik dalies juodaodžių paramą. Tačiau patyręs afroamerikiečių pyktį dėl galimo jų atskyrimo nuo miesto, meras pakeitė savo kursą. Ir šiemet už jį jau balsavo 80 proc. juodaodžių ir tik apie 20 proc. baltaodžių. „Dabar meras turi asmeninį suinteresuotumą sugrąžinti juodųjų bendruomenę”, – mano L.Hilas.
Baltaodžių moterų aktyvistė Anė Miling mano, kad be reikalo baiminamasi dėl rasių atskyrimo. Ji mano, kad nebus atstatomi rajonai, kuriuose anksčiau buvo pelkynai. „Nėra taip, kad kas nors norėtų eliminuoti dalį vietinių žmonių. Tačiau išleisti galybę pinigų ir vėl juos prarasti būtų kvailystė”, – sakė ji. Moteris tikisi, kad žmonės galės rasti naujus namus saugiose vietose.
Nesirengia audroms
Nacionalinis uraganų centras paskelbė, kad gyventojai, nepaisant vis dažnesnių uraganų, tokiems išbandymams nesirengia, pranešė CNN.
Šis centras apklausė JAV pakrančių gyventojus, kaip jie pasirengę gamtos stichijoms. Paaiškėjo, kad 54 proc. mano nesą pažeidžiami uragano, o 13 proc. ir nelaimės atveju nesutiktų evakuotis. Net 68 proc. jų neturi gelbėjimosi priemonių, 83 proc. nesustiprino savo namų. Nacionalinio uraganų centro vadovai mano, kad tokias nuostatas lemia mąstymas „man nieko neatsitiks”.
Nauja grėsmė
Kaip tik šiuo metu Naujajam Orleanui grasina uraganas „Ernesto”. Jis vakar susilpnėjo, bet sinoptikai sako, kad jis vėl gali įgauti jėgos priartėjęs prie Kubos pietryčių ir Floridos. Kol kas per uraganą žuvo vienas žmogus Haityje, pranešė „Reuters”.
Florida paskelbė, kad imasi nepaprastųjų priemonių, ir paragino turistus palikti artimiausias salas. Kelios naftos kompanijos evakavo personalą iš gręžimo bokštų Meksikos įlankoje, kur išgaunama ketvirtadalis JAV naftos ir dujų. Kuboje evakuoti 300 tūkst. žmonių iš rytinių provincijų, kurias gali nusiaubti uraganas ir liūtis.