Lietuvoje vangiai statomos jėgainės rodo nepakankamą valstybės rūpinimąsi alternatyviąja energetika
Šiuo metu Lietuvoje pagaminama tik apie 3,5 proc. elektros iš atsinaujinančių išteklių, nors iki 2010 metų šalis Europos Sąjungai įsipareigojo pagaminti iki 7 proc. tokios energijos.
Lietuvos vėjo energetikų asociacija kritikuoja Ūkio ministerijos Vyriausybei pateiktą Nacionalinės energetikos strategijos projektą. Asociacija įsitikinusi, kad šalies energetikos ateitį formuoja siauras grupuočių ratas, kuriam palanku, kad toliau didėtų dujų ir naftos kainos.
Kreipėsi į premjerą
Nepatenkinta alternatyvios energetikos plėtra, Lietuvos vėjo energetikų asociacija kreipėsi į Ministrą Pirmininką Gediminą Kirkilą. Ji teigia, kad Ūkio ministerijoje parengta Nacionalinė energetikos strategija, jei ji bus patvirtinta, tarnaus ne vartotojų interesams.
„Strategija parengta senosios centralizuotos gamintojų grupės interesais, – „Kauno dienai” teigė Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas S.Paulauskas. – Minėtame projekte alternatyvios energijos kiekį iki 2020 metų tikimasi padidinti iki 20 proc., bet tai nerealu, nes visi iki šiol buvę nacionalinės energetikos strategijos variantai liko neįgyvendinti”.
S.Paulauskas mano, kad projekte šalies energetikos ateitis siejama su centralizuoto monopolinio energijos tiekimo ir valstybės priklausomybės nuo užsienio energijos tiekėjų tolesniu stiprinimu, pasmerkiant vartotojus be jokio pasirinkimo mokėti tiekėjams vis didesnę kainą už energiją ir paslaugas.
Pasak S.Paulausko, šalyje vėjo jėgaines galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, tuo tarpu Danijoje jų yra per 5,6 tūkst.
Parkas prie tinklų neprijungtas
Daugiau nei prieš dvejus metus netoli Palangos Lietuvos ir Danijos bendrovė BNE įrengė modernų šešių vėjo jėgainių parką, į kurį investuota per 20 mln. litų. Tačiau jėgainės iki šiol neprijungtos prie „Vakarų skirstomųjų tinklų” perdavimo linijos.
Buvęs valdybos narys „Kauno dienai” sakė, kad danai savo akcijas pardavė Lietuvos fiziniams asmenims. Jis nemano, kad jėgainių parkas šiemet pradės veikti, nes vis dar yra keičiamas detalusis planas. Iš pradžių įmonei lyg ir buvo pavykę susitarti su 24 iš 28 gretimų sklypų savininkais dėl žemės išpirkimo, bet likę keturi pradėjo reikalauti iki 150 tūkst. eurų už vieną hektarą. Aukščiausiame teisme jie įrodė, kad pirminis detalusis planas prieštarauja įstatymams, todėl šiuo metu yra rengiamas kitas detalusis planas.
„Bėda ta, kad tie keturi savininkai savo sklypus išdalijo į smulkesnius sklypelius po 20-50 arų”, – sakė buvęs BNE valdybos narys, panorėjęs išlikti nežinomas.
Įveikti biurokratines kliūtis bendrovei padeda Lietuvos vėjo energetikų asociacija. „Patvirtinus detalųjį planą, parkas greičiausiai pradės veikti kitais metais”, – sakė asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas. Su dabartiniais BNE atstovais „Kauno dienai” susisiekti nepavyko.
Vartotojas permoka už transportavimą
Danija iki 2015 metų tikisi vien iš vėjo gaminti iki 35 proc. elektros energijos, o 2025 metais – iki 50 proc. „Europos Sąjunga yra pagrindinis vėjo energetikos kultūros nešėjas, tuo tarpu Lietuva planuoja statyti naują branduolinį reaktorių”, – sakė S.Paulauskas.
Asociacija išanalizavo branduolinį ir dujinį Lietuvos energijos plėtros scenarijus, kurie abu, pasak S.Paulausko, prieštarauja ES požiūriui į energetiką, todėl esą neperspektyvūs.
„Energijos tiekimo kaštai Vakarų Lietuvai iš Ignalinos atominės elektrinės siekia tiek, kad pajūrio gyventojai už energijos transportavimą kasmet sumoka apie 72 mln. litų, – sakė S.Paulauskas. – Galutinėje kainoje vartotojui net 82 proc. sudaro energijos transportavimo kaina”. Būtent todėl, pasak S.Paulausko, reikia decentralizuoti energetiką, tačiau Vyriausybei naujas požiūris į energetiką, atrodo, nereikalingas.
Valstybės sekretorius neigia kritiką
Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Anicetas Ignotas menkino Lietuvos vėjo energetikų asociacijos kreipimąsi į premjerą, nors pripažino, kad energetikos strategiją reikia šiek tiek pataisyti.
„Vyriausybė ministerijai grąžino Nacionalinės energetikos strategijos projektą, o, teisininkams ją peržiūrėjus, dokumentą teiksime pakartotinai”, – sakė A.Ignotas. Pasak jo, tikriesiems vėjininkams S.Paulauskas neatstovauja, nes Lietuvoje yra keturios vėjo energetikų asociacijos. A.Ignoto teigimu, į strategijos projekto svarstymą Lietuvos vėjo energetikų asociacija nebuvo pakviesta, todėl esą ji ir kritikuoja dokumentą.
Regi šviesią ateitį
Kalbėdamas apie ties Palanga neveikiantį vėjo jėgainių parką, Ūkio ministerijos valstybės sekretorius A.Ignotas teigė, kad jėgainės buvo pastatytos neteisėtai, o gretimuose sklypuose žmonės norėjo statytis gyvenamuosius namus.
Pasak A.Ignoto, per 2-3 metus prie Baltijos jūros bus įrengta apie 100 vėjo jėgainių. „Ministerija yra išdavusi apie 50 leidimų nedidelio galingumo (iki 250 kW) vėjo jėgainių statytojams, o „Lietuvos energija” dar nepaskelbė konkursų, kuriuose bus išduota keliolika leidimų didelio pajėgumo vėjo jėgainių statybai”, – kalbėjo A.Ignotas.
„Iki 2010-ųjų Lietuva įgyvendins visus prisiimtus įsipareigojimus dėl alternatyviosios energetikos, nes tie 7 proc. bus viršyti”, – tikino A.Ignotas.
Iš alternatyvių išteklių pagamintą energiją valstybė superka brangiau (22 centai už kilovatvalandę) nei įprastu būdu pagamintą elektros energiją.
Ketina plėsti verslą
Tarp kitų Lietuvos įmonių apie verslo plėtrą galvoja ir UAB „Dalis GERO” direktorius Aidmantas Bernatonis. Kretingos rajone Vydmantų kaime ši įmonė prieš dvejus metus įrengė kasmet apie 300 tūkst. litų prisukančią vėjo jėgainę.
„Šiuo metu rengiame planus, kaip pastatyti dar vieną, o Klaipėdos rajone – dar apie 17 vėjo jėgainių”, – sakė A.Bernatonis.
Vienai jėgainei pastatyti reikia apie 2,8 mln. litų. A.Bernatonis sakė, kad Lietuvoje nėra lengva įveikti biurokratinius barjerus, bet „tai padaryti pas mus yra lengviau, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje”.
Pasak A.Bernatonio, valstybės superkama elektros energija vėjo jėgainių statytojams leidžia tik išgyventi. „Bet tai nėra aukso kasyklos. Pavyzdžiui, mūsų jėgainė atsipirks tik po 10 metų ir tik tada bus galima kalbėti apie pelną”, – sakė UAB „Dalis GERO” vadovas A.Bernatonis.
Tarp pagrindinių kliūčių, stabdančių spartesnes vėjo jėgainių statybas, įmonių vadovai įvardija aiškios valstybinės strategijos nebuvimą.