Prekybos tinkluose pirkėjai vis dažniau nebeaptinka pamėgtų gaminių – jų vietą lentynose užima prastesnės kokybės produkcija.
Šią vasarą prekybos tinklas IKI atsisakė daugelio bendrovės „Žemaitijos pienas” gaminamų produktų, prekyboje palikdamas kelių rūšių sūrius ir ledus. Prekybininkai teigė, kad, palyginti su kitų pienininkų produkcija, atsisakytų produktų paklausa per maža. „Visą produkciją degustuojame, lyginame sudėtį, skonį ir kainą. Tada vertiname, ar galime pasiūlyti pirkėjui ne prastesnės kokybės pigesnį gaminį. „Žemaitijos pieno” produkcijos kokybei priekaištų neturime, bet galime pirkėjui pasiūlyti kitų Lietuvos gamintojų pigesnių pieno produktų”, – LŽ aiškino IKI prekybos tinklo atstovas spaudai Tomas Vaišvila.
„Žemaitijos pieno” atstovai įsitikinę, kad jų bendrovės produktų kaina atitinka kokybę – geras produktas už gerą kainą. IKI nuo birželio pradžios atsisakė daugiau kaip 90 proc. „Žemaitijos pieno” pieno produktų, tarp jų ir labai populiarių – „Pik-Nik” sūrio dešrelių, glaistytų sūrelių „Magija”, sviesto „Saulutė”, kefyro „Žemaitijos” ir kitų.
„Kad mūsų produkcija turi paklausą, pirkėjai vertina gerą jų kokybę, rodo didėjanti bendrovės apyvarta”, – LŽ sakė bendrovės „Žemaitijos pienas” prekybos tinklų vadovas Tadas Sprindžiūnas. Pasak jo, „Žemaitijos pieno” konsoliduotos pajamos 2005 metų pirmąjį pusmetį buvo 172,8 mln. litų, o šių metų pirmąjį pusmetį konsoliduota apyvarta siekė 207 mln. litų. Pardavimas IKI prekybos tinkle sudarė apie 3 proc. visos „Žemaitijos pieno” apyvartos.
„Rūpindamiesi savo produkcijos platinimu Lietuvoje, jaučiame pareigą bendradarbiauti ir dėl kelių procentų realizacijos, visiškai jos nesumenkindami, tačiau IKI atstovai turi suprasti, kad reikalaujamos bendradarbiavimo sąlygos peržengė mūsų galimybių ribą”, – teigė T.Sprindžiūnas.
Motyvuodami, jog rūpinasi pirkėjui pateikti pigesnių prekių, iš tiesų prekybininkai sprendžia savo problemas. Šią vasarą IKI prekybos tinklas pertvarko logistiką. Šiam tinklui Lietuvoje ir Latvijoje priklauso 173 įvairaus dydžio parduotuvės. Prekybininkai, siekia sumažinti išlaidas ir centralizuoja tiekimą – visas prekes į parduotuves jie nori vežioti savo transportu iš pagrindinio sandėlio. Už prekių išvežiojimą iš gamintojo IKI reikalauja papildomo logistikos mokesčio, kuris dvigubai didesnis nei kitų prekybos tinklų. Čia ir pakastas šuo. Prekybininkų reikalavimai kertasi su „Žemaitijos pieno” interesais, nes ši bendrovė įsigijo automobilių-šaldytuvų, pasistatė sandėlius-šaldytuvus ir savo produkciją į parduotuves pristato šviežią.
„Skaudžiausia, kad dėl mūsų su IKI nesutarimų labiausiai nukenčia vartotojai, kurių skundų įvairia forma sulaukiame kiekvieną dieną. Kadangi esame gamintojai, jaučiamės kalti, kad norintiems įsigyti mūsų pieno produktų pirkėjams sukeliame daug nepatogumų, versdami jų ieškoti kitose prekybos vietose. Dėl susiklosčiusios situacijos, nuoširdžiai norime visų atsiprašyti”, – LŽ sakė bendrovės „Žemaitijos pienas” prekybos tinklų vadovas Tadas Sprindžiūnas.
Gamintojų ir prekybininkų derybos tęsiasi, bet pirkėjai pastebi tendenciją, kuri verčia nerimauti – Lietuvos parduotuvėse šviežius, be konservantų pagamintus lietuviškus produktus išstumia importiniai arba su prekybos tinklų etiketėmis fasuoti produktai, tarp jų ir pieno. Jie šiek tiek pigesni, bet vargu ar geresni, nes nenurodoma nei kas pagamino, nei iš ko. Daug metų Lietuvos gamintojai buvo raginami rūpintis produkcijos kokybe, o dabar prekybininkų filtras tas pastangas paverčia niekais. Parduotuvės didėja, o gerų produktų vis mažiau. Jų vietą užima įvairaus plauko „pigiena”.