Karas dėl tranzito – Rusijos nusipieštas baubas

Rusija, išsigandusi Lietuvos įspėjimų dėl geležinkelio remonto, pagrasino tranzitą nukreipti Baltijos jūra. Lietuva abejoja tokio sumanymo sėkme, o politologai mano, kad taip Rusija bando jėga palaužti mūsų valstybę.

Šeštadienį susitikę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kaliningrado srities gubernatorius Georgijus Boosas džiūgavo suradę būdą, kaip aprūpinti Kaliningrado uostą kroviniais, aplenkiant Lietuvą. Atrodo, Rusijos valdantieji ne juokais suirzo, kai Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė neoficiali informacija, kad užtrukus naftotiekio „remontui”, dėl kurio yra nutrauktas žaliavos tiekimas „Mažeikių naftai”, gali būti pradėtas per Lietuvą einančio geležinkelio remontas ir apribota Kaliningrado karinio tranzito apimtis. Iš Booso pokalbio su žiniasklaidos atstovais po susitikimo su prezidentu matyti, jog Rusija svarsto, ką reikėtų daryti, jei Lietuva visiškai sustabdytų jos tranzitą savo geležinkeliais.

„Keltų linija visiškai baigta… Ta linija pajėgi perimti visą krovinių apyvartą tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos regionų”, – raportavo Putinui Kaliningrado gubernatorius ir užtikrino, kad keltais galima gabenti ir karinius krovinius.

Lietuvos susisiekimo ministerija stebisi tokiu kaimynų emocionalumu. „Keltas galbūt ir yra alternatyva, tačiau ekonomiškai visai nenaudingas variantas. Juk nepasakėme, kad uždarome tranzitą, bloginame sąlygas, niekad nestabdėme ir jų krovinių. Paprasčiausiai dabar daugiau esama emocijų, o ne racionalių sprendimų”, – tvirtino Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.

Suerzino neoficialūs teiginiai

Pergalingą Rusijos planą, kaip jos krovinių tranzitas, duodantis didžiulį pelną Lietuvai, dabar aplenks šią žemę, Boosas nuspalvino sparnuota fraze. „Tokiais atvejais visuomet prisimenu vieną posakį: „Išsidursiu akį – tegul uošvė turi nevykusį žentą”. Taip ir bus, jei Lietuva nuspręs uždaryti kelią. Nors negaliu patikėti, kad ji to imsis”, – sakė Boosas. Kaliningrado gubernatorius taip pat apgailestavo, jog Lietuvoje pasikeitė premjeras, nes valdant Algirdui Brazauskui, jo manymu, santykiai su Lietuva buvo draugiškesni.

„Nei mes, nei jūs niekur nesame matę tokio oficialaus pareiškimo. Patys tokių irgi nedarėme”, – apie įspėjimą Rusijai kalbėjo Vaitkus. Jis pabrėžė, kad šiuo metu nė vienai valstybei nenaudingi drastiški veiksmai.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška irgi patikino, jog nesama jokių kalbų apie tranzito ribojimą dėl politinių motyvų. „Būtent tai, kad jie remiasi tokiais pranešimais, visai nerimtai atrodo. Netikiu, jog Rusija taip pasielgtų, nes jai ekonomiškai tai neapsimoka”, – teigė Januška.

Keltai – prasta išeitis

Vaitkus sakė, kad esminis derybų su Rusija klausimas – baltarusiškų trąšų tranzitas Lietuvos geležinkeliais ir optimalus šios rūšies krovinių paskirstymas į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus. Neseniai Lietuvoje vykusios derybos jokių rezultatų nedavė, tačiau, anot Vaitkaus, tai nelėmė jokių valstybių santykių pokyčių. „Galbūt „Lietuvos geležinkeliai” ir turi daryti kokius nors planinius remontus, bet tai dar nereiškia, kad išardysime bėgius. Tranzitas kaip buvo, taip ir toliau bus”, – aiškino Vaitkus.

Rusijos ryžtą savo krovinius į Kaliningradą plukdyti keltais nei Vaitkus, nei Januška, nei politologas Raimundas Lopata nelaiko genialiu sprendimu, nes taip gabenti prekes sudėtingiau, brangiau, be to, ilgiau trunka.

„Į nesklandumus dėl žaliavos tiekimo „Mažeikių naftai” Lietuva davė diplomatinį atsaką, pagrįstą rimtais techniniais argumentais. Tas geležinkelio ruožas iš tiesų reikalauja remonto, tai yra pripažinusi ir Rusija. Žinoma, visame kontekste techninė problema buvo politizuota”, – sakė Lopata.

Pasak politologo, keltų linija rusų problemos visiškai neišsprendžia. Apie ją šnekama jau maždaug septynerius metus. Keltas ne kartą buvo paleidžiamas, bet tai visuomet baigdavosi nesėkme. Jis nepajėgus patenkinti nei Kaliningrado srities, nei paties uosto poreikių. Lopatos teigimu, karinio pobūdžio krovinius plukdyti jūra labai brangu, be to, pavojinga, o keleivių srautai apskritai yra per dideli.

„Rusai bando stiprinti savo derybines pozicijas nelabai rimtais argumentais – tai liečia ir 2K projektą. Jie mėgina palaužti Lietuvą jėgos instrumentais”, – dėstė Lopata. Vis dėlto, politologo nuomone, Rusija gali ryžtis žengti jai nepalankius žingsnius, kad išlaikytų „savo veidą”.