Austrai yra paskaičiavę: pigiau lėtiniu alkoholizmu sergantį žmogų gydyti valstybės sąskaita, negu gydyti po to jo įgytas sveikatos problemas.
Deja, Lietuvoje šie ligoniai „nurašomi” ne tik jiems priešiškos visuomenės, bet skriaudžiami ir valstybės. Jiems siūloma psichoterapija nepajėgi viena kovoti su įsišaknijusia liga, o brangūs medikamentai neprieinami.
Skriaudžiami
„Mūsų ligoniai skriaudžiami jau vien dėl to, kad neturi jokių lengvatų”, – visų Klaipėdos priklausomybės ligų centro (PLC) medikų nuomonę „Vakarų ekspresui” išdėstė šio centro 1-ojo skyriaus vedėja Elena Cinelienė.
Mat brangūs potraukį gerti mažinantys vaistai valstybės nėra kompensuojami. O ligai užsitęsus ir pasikartojant jų reikia tikrai daug. Tad pagelbėti sau išgali ne visi, net ir labai norėdami priklausomybių atsikratyti. Ypač šiuo požiūriu pasmerkti kaimuose gyvenantys žmonės.
Be to, šie ligoniai nelepinami ir psichoterapija – ligoninėje už mėnesio Minesotos programą tenka mokėti apie 450 litų.
Nekompensuoja
Šiuo metu uostamiesčio PLC potraukiui prie alkoholio ir narkotikų mažinti pacientams gali pasiūlyti tik vieną vaistą – naltreksoną.
Jei pacientai „motyvuoti”, tai yra rimtai apsisprendę siekti blaivybės, ir gydymąsi derina su psichoterapija, – tiems vaistai išduodami poliklinikoje. O tiems, kurie gyvena toliau nuo uostamiesčio – Klaipėdos PLC aptarnauja visą apskritį – ir neturi galimybių atvažiuoti, vaistą tenka nusipirkti patiems. Per mėnesį, gydytojos duomenimis, tai kainuotų apie 380 litų, o gydytis reikėtų mažiausiai tris mėnesius.
Naltreksoas, informavo gydytoja, blokuodamas opioidinius receptorius, euforijos centrą smegenyse, mažina potraukį gerti ir vartoti narkotikus. Išgėrus ar pavartojus narkotikų laukiamos euforijos nebus, gali pasireikšti sunki abstinencija.
Ilgus metus Klaipėdos PLC vadovavęs psichiatras Aleksandras Slatvickis pritaria, kad jei šis medikamentas būtų kompensuojamas – tai būtų „papildomas postūmis gydytis”, nors pagrindinis gydymo metodas esąs psichoterapija.
Deja, priklausomybių ligoniams nekompensuojami nė potraukį galintys sumažinti brangūs antidepresantai.
Pigesni vaistai dingo
Klaipėdos PLC medikai apgailestauja, jog iš apyvartos dingo anksčiau labai populiarus 13 litų tekainavęs vaistas disulfiramas.
„Jį implantuodavom net keleriems metams, – prisimena E. Cinelienė. – Pacientas žinodavo, jog pavartojus alkoholio jis gali sukelti nemalonią organizmo reakciją – vėmimą, dusinimą ir pan.”. Tai, žinia, sustiprindavę jo pasiryžimą siekti blaivybės ir atgrasindavo nuo svaigalų.
Gydytoja mena, jog dingus šiam vaistui atsirado kiek brangesnių jo pakaitalų, bet pagaliau ir šie į Lietuvą nuo pernai nebetiekiami.
Parsivežti šių vaistų žmonės priversti važiuoti į Rusiją ar Latviją. Pas mus lengvai prieinami tik blaivybės neskatinantys pagirias lengvinantys preparatai.
Europoje priklausomybėms gydyti senokai vartojamas vaistas akamprosatas Lietuvos pacientų taip pat nepasiekia. „Atvyksta pas mus iš užsienio buvę pacientai, prašo šio vaisto, nes ten gydytojai pataria jį vartoti kaip patį efektyviausią. Bet mes jo nematę, tik kažkada buvom gavę kaip labdarą”, – pasakojo gydytoja.
Farmacininkai nesuinteresuoti?
Kurgi dingsta tarp priklausomybės pacientų populiarūs vaistai ir kodėl lietuviai negydomi Europoje populiariu akamprosatu, paklausėme Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Informacijos ir monitoringo skyriaus vyriausiojo specialisto Sauliaus Maceinos.
„Vaistai registruojami farmacijos kompanijų iniciatyva”, – paaiškino jis. Specialisto žodžiais, jei firma vaisto neregistruoja, – vadinasi, ji tuo nėra suinteresuota. Galbūt dėl to, jog per maža Lietuvos rinka ir to daryti nėra verta, kadangi vien lietuviškų pakuočių gaminimas kartais atsieina „brangiau nei tą vaistą galima pardavinėti.” Užkarda vaistui registruoti gali tapti už tai reikalingas sumokėti mokestis.
Disulfiramas, informavo specialistas, Lietuvoje yra registruotas, bet kodėl gamintojai jo nebetiekia, pasakyti negalėjo.
Ar nesvarstoma galimybė kompensuoti šiuo metu priklausomybių ligonių gydymui vartojamą vaistą? „Vaistai kompensuojami taip pat farmacijos kompanijų prašymu, ne mūsų ir ne kieno nors kito iniciatyva, – trumpai atšovė specialistas.- Juk vaistas yra prekė, farmacijos kompanijos nuosavybė.”
Tačiau naltreksoną gaminančios farmacijos kompanijos atstovė Lietuvoje Gintarė Asadauskaitė „Vakarų ekspresą” tikino, jog dėl vaisto kompensacijos į Sveikatos apsaugos ministeriją kreipėsi „trejus metus iš eilės”, paskutinį kartą – šį pavasarį. Teigiamo atsakymo nesulaukė.
Kreipiasi į žolininkus
Negaudami tinkamo potraukį mažinančio medikamento, dažnas priklausomybės ligonis ar jų artimieji pagalbos kreipiasi į žolininkus, šarlatanus arba gydosi savarankiškai. Tai, žinia, ne visada saugu.
„Visi nepatvirtinti gydymo metodai pavojingi”, – pritaria reanimatologas Arūnas Grigaliūnas. Jis esąs pasibaisėjęs, jog kai kurie vaistininkai pataria žmonėms su girtuoklyste kovoti amoniaku – itin nuodinga, kepenis ardančia medžiaga.
Uostamiestyje populiari žolininkė Joana prisipažino sulaukianti nemažai prašymų padėti atjunkti nuo alkoholio – vyrams, vaikams.
Tam tikslui ji renkanti europinę pipirlapę. Šis augalas, – beje, nuodingas, – sudžiovinamas su lapais ir šaknim.
„Valgomą šaukštą užpilti stikline verdančio vandens ir dar iki 10 min. pakaitinti ant mažos ugnelės. Šaukštą arbatos įpilti į stiklinę degtinės ir duoti išgerti. Žmogus ima smarkiai vemti, pasišlykšti degtine ir toliau vengia gerti”, – pasakojo moteris.
Potraukį sumažinti žolininkė siūlo ir bendrą organizmo būklę gerinančiu būdu – stiklinę avižų užpilti litru vandens ir iki pusės valandos pavirinti. Ataušintą per dieną išgerti.