Su popiežiumi suartino keista vagystė

Šią vasarą apsilankęs Vatikane Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas turėjo progos prisiminti ir vieną nemalonią istoriją, nutikusią jam prieš kelerius metus Miuncheno oro uoste.

Šią istoriją panevėžiečiui priminė pats popiežius, atsitiktinai buvęs J.Kaunecko portfelio vagystės liudininku.

Su Panevėžio vyskupu bendravęs 15 minučių Benediktas XVI klausė jo, kodėl Lietuvos gyventojai taip nelanko bažnyčios. J.Kauneckas atsakė, kad kaltas sovietmetis.

Ataskaitą rengė pusmetį

Lietuvos vyskupams vadinamasis vizitas „Ad limina“ („Prie slenksčio“), kurio metu aplankomi Šv. Apaštalų kapai ir vyksta audiencijos pas popiežių, buvo labai atsakingas.

Tokie vizitai nuo 1585 metų privalomi visiems vyskupams ir pastaraisiais dešimtmečiais rengiami maždaug kas penkeri metai, jei to nesutrukdo ypač svarbios aplinkybės.

Vyskupų piligrimystė į Romą išreiškia Bažnyčios vienybę ir liudija atsidavimą Šventajam Tėvui. Prieš vizitą vyskupai pateikia ataskaitą apie vyskupijos būklę.

„Ataskaitą ruošėm visą pus-metį. Gavom visą brošiūrą klausimų, apimančių visas bažnyčios sritis. Ir statistiniai duomenys, ir moralinė padėtis, ir kokia tikėjimo būklė.

Buvo net toks įdomus klausimas: koks procentas katalikų tėvų nekrikštija vaikų. Tai lengva nustatyti, nes kiekvienas rajonas turi statistiką, kiek gimsta vaikų, o kunigai mums pateikia ataskaitą, kiek per metus krikštija.

Surinkau tuos duomenis ir jie mane nustebino: per gyventojų surašymą savo katalikybę deklaravo 80 procentų gyventojų, o krikštijama 90 procentų vaikų, net 10 procentų daugiau. Tas faktas liudija, kad žmonės domisi katalikybe“, – „Panevėžio rytui“ pasakojo J.Kauneckas.

Pasak vyskupo, panaši padėtis kaip Panevėžio vyskupijoje yra visoje Lietuvoje: nėra tokių katalikų, kurie nekrikštytų savo vaikų, atvirkščiai – kai kurie nekatalikai vaikus krikštija. Tai nustebino Vatikaną.

Kyla bažnyčios reitingas

Vyskupas džiaugėsi, kad susidomėjimas tikėjimu kyla ir bažnyčia įgauna didesnį reitingą, nepaisant visų kilusių skandalų.

Prieš kurį laiką reitingų lentelėse bažnyčia užėmė IV-V vietą, o dabar jau pirmauja. Už bažnyčią kaip labiausiai vertinamą instituciją pasisako 70 procentų Lietuvos gyventojų. Apie tai buvo kalbama Vatikane vizito metu.

„Kai prieš penkerius metus jaunimą apklausinėdavo, tai tik 15 procentų jaunų žmonių tikėjimą nurodydavo kaip didžiausią vertybę. O šių metų pradžioje padarytos apklausos duomenys rodo, kad tas skaičius išaugo iki 48 procentų. O atrodo, kad jaunimas dabar veikiamas liberalizmo, lengvabūdiškumo, narkotikų“, – apklausų duomenys Jo Ekscelenciją ir stebino, ir džiugino.

Panevėžio vyskupas sakė, jog tendenciją, kad tikėjimas pradeda kilti, jaučiąs kursuose, kuriuos žmonės lanko prieš priimdami Santuokos sakramentą.

Kai vyskupas klausia, kodėl jie nutarė tuoktis su bažnyčia, kodėl jiems neužtenka civilinės metrikacijos, dažnai atsakoma: mūsų tėvai išsiskyrė, tai mums yra tragedija ir mes nenorime tos klaidos pakartoti.

„Jie nori sugriauti skyrybų bumą. Pagal skyrybų skaičių (72 proc.) pirmaujame Europoje. Tai dėl tikėjimo trūkumo. Kai jo trūksta, žmonės nesugeba išspręsti gyvenimo problemų. Jauni žmonės tai supranta ir pradeda sukti gilesnio tikėjimo link“, – tvirtino Jo Ekscelencija.

Prašė atsiųsti kunigų

Vizito „Ad limina“ metu Popiežius kiekvieną vyskupą asmeniškai priėmė po 15 minučių.

„Popiežius tuoj pat pasiteiravo, kur yra Panevėžio vyskupija, prašė parodyti ją žemėlapyje. Benediktas XVI žinojo mūsų šalies problemas – kad didelis skyrybų skaičius, kad daugeliui parapijų trūksta kunigų.

Jis pasakė žinąs, kad Panevėžio vyskupija neturi Kunigų seminarijos, ir klausė, kuo galėtų padėti Vatikanas, kad būtų daugiau pašaukimo. Sakiau, kad malda ir atsiųsdami kunigų iš kitų šalių. Popiežius sakė tą ir darąs“, – pasakojo vyskupas J.Kauneckas.

Išpažintis keičia į burtus

Lietuva pirmauja ne tik alkoholizmu, savižudybėmis, bet ir bažnyčios nelankymu. Pagal statistiką viena iš labiausiai katalikiškų šalių (katalikų 80 procentų), bet bažnyčią sekmadieniais lanko vos 10 procentų, tuo tarpu Europos vidurkis 33 procentai.

„Mes manome, kad štai Lietuva labiausiai religinga, bet statistika rodo, kad nieko panašaus. Slovakijoje, Slovėnijoje sekmadieniais šv. Mišias lanko net 60 procentų, mūsų kaimynėje Lenkijoje 51 procentas tikinčiųjų.

Popiežius klausia, kodėl taip yra. Atsakiau: sovietinis auklėjimas. Sovietiniais laikais negavo normalių tikėjimo šaknų. Todėl dabar mes rimtai ruošiame Sakramentams, kad nebūtų „šiaudinių katalikų“.

Mes padarėme tokią apklausą per tikybos pamokas ir paaiškėjo, kad bent kartą per metus apsilanko bažnyčioje 80 procentų žmonių. Dažniausiai vaikai kartu su tėvais eina išpažinties.

Kaip žmonės meldžiasi? Pasirodo, kad nelaimei ištikus į Dievą kreipiasi 80 proc. visų apklaustųjų, o reguliariai meldžiasi tik 10 procentų“, – pasakojo Jo Ekscelencija.

Vyskupas prisiminė, kad su popiežiumi dar buvo kalbama, jog žmonės dabar palinkę į visokius apreiškimus.

„Priežastis aiški: jei nusilpsta tikrasis tikėjimas, tai žmonės ima tikėti burtais, kortomis, visokiais pasirodymais. Ieškoma lengvų pakaitalų. Tai nėra jokia naujiena, o pastebėta per du tūkstančius metų. Kur mažėja išpažintis pasaulyje, ten daugėja klientų pas burtininkus, pas psichiatrus“, – tokios išvados buvo prieita vizito metu.

Pričiupo portfeliuko vagį

Apie Panevėžį Popiežius nieko nebuvo girdėjęs, bet Panevėžio vyskupą J.Kaunecką jis pažinojo ne tik kaip Tikinčiųjų katalikų teisėms ginti komiteto narį.

Per ankstesnį jų susitikimą būsimasis popiežius Benediktas XVI, tuo metu Jozefas Ratzingeris, tapo vagystės, kurios metu nukentėjo Panevėžio vyskupas, liudininku.

Vyskupas J.Kauneckas prisiminė, kaip tuomet jis skridęs iš Romos ir Miuncheno oro uoste turėjo persėsti į kitą lėktuvą. Pasidėjęs prie kojų portfelį vyskupas ištiesė lėktuvo bilietus oro uosto darbuotojai, o kai juos patikrinus tiesė ranką pasiimti portfelį, šis jau buvo dingęs. Viskas įvyko per kelias minutes.

Staiga Jo Ekscelencija pamatė vyrą, vežantį visą vežimą lagaminų, o rankoje besinešantį jo ką tik pradingusį portfelį. Vyskupas čiupo vyriškį už rankos ir pareiškė, kad portfelis yra jo. Šis ėmė įrodinėti, kad tai jo nuosavybė.

Įsikišo oro uosto darbuotoja, tikrinusi vyskupo bilietus ir žinojusi apie pradingusį bagažą. Paklausė, ar turįs kokių įrodymų. Jo Ekscelencija pareiškė, kad portfelyje yra vyskupo mitra. Jį atidarius pasirodė, jog taip ir yra.

Tik tada vyriškis nenoromis grąžino pavogtą portfelį.

Visą tą incidentą matė būsimasis popiežius ir vyskupui J.Kauneckui lankantis Vatikane priminė tą įvykį.

Aplankė šventas vietas

Panevėžio vyskupas džiaugėsi, kad šįkart jo kelionėje jokių nemalonių nutikimų nebuvo. Į Romą nuvykęs kiek anksčiau nei susirinko visa oficiali delegacija, Jo Ekscelencija dar aplankė Orvijeto vyskupiją, kur yra saugoma skepetaitė su išbėgusiu ant jos krauju.

Vienų šv. Mišių metu kunigui pakėlus Ostiją, iš jos pradėjo lašėti kraujas ant skepetaitės. Ji buvo duota ištirti mokslininkams. Paaiškėjo, kad tai žmogaus kraujas.

Orvijete vyskupą J.Kaunecką sužavėjo labai graži senovinė katedra, pastatyta prieš 1800 metų.

Pasak Panevėžio vyskupo, apsilankymas Vatikane buvęs ne tik vizitas pas Popiežių Benediktą XVI. Šios vyskupų kelionės „Ad limina“ metu aplankomi šventųjų apaštalų kapai.

Vyskupai aplankė Šv. Petro, Šv. Jono, Šv. Pauliaus kapus. Buvo aukojamos šv. Mišios, paskui vyskupai garsiai paliudijo tikėjimą. Nors viskas vyko lietuvių kalba, prisirinko daugybė žmonių.

Vyskupas J.Kauneckas pasakojo, kad būnant Romoje jam teko dalyvauti priėmime, skirtame Lietuvos ambasados įkurtuvėms naujoje vietoje. Pasak vyskupo, tai gana kuklios patalpos – vos trys kambariai, esantys septintame pastato aukšte.

Šv. Liucijos bažnyčioje vyskupai susitiko su lietuvių bendruomene, kurią sudaro keli šimtai lietuvių. Kartais jie renkasi į lietuviškas pamaldas. Dviem jaunuoliams buvo suteiktas Sutvirtinimo sakramentas.

Vatikane yra Lietuvių kolegija, kurioje mokosi apie 20 kunigų.

Popiežių kvietė į Lietuvą

Vyskupas J.Kauneckas pasakojo, kad po vizito į Vatikaną dar labiau sustiprėjo ryžtas stiprinti bendruomenes, kurių dvasia buvo sunaikinta sovietiniais metais.

Jo Ekscelencija įsitikino, kad Romoje po pamaldų žmonės susitinka, bendrauja, tai padeda jiems išvengti krizių. Pasak vyskupo, vienas svarbiausių tikslų yra atkurti parapijų namus, atgaivinti bendruomenių dvasią.

Vatikanas neremia Lietuvos finansiškai, nes yra šalių, kurioms parama reikalingesnė. Tuo tarpu Lietuvos bažnyčiose kartą per metus vyksta rinkliava, kurios lėšos vėliau siunčiamos į Vatikaną, kad būtų paremti tie kraštai, kur kuriasi bažnyčios, vyksta misijos.

Vykstantiems į Romą vyskupams visas kelionės ir pragyvenimo vizito metu išlaidas teko susimokėti patiems, nors sovietmečiu kelionę paremdavo Vatikanas.

2008 metais šalis švęs 400 metų jubiliejų nuo tos dienos, kai Šiluvoje apsireiškė Švč. Mergelė Marija.

Tai pirmasis Marijos pasirodymas Europoje.

Vyskupas pasakojo, kad į tas iškilmes buvo pakviestas atvykti popiežius Benediktas XVI, tačiau ar tas vizitas įvyks, priklausys nuo galimybių.

Vyskupas lanko bendruomenes

Vasara, kai daugelis atostogauja, Panevėžio vyskupui J.Kauneckui pats darbymetis. Jis lanko parapijas, ir retą šeštadienį ar sekmadienį neaplanko bent dviejų.

Vyskupui priklauso kiekvieną bendruomenę aplankyti kas penkeri metai, bet didesnės bendruomenės lankomos kur kas dažniau. Utenoje šią vasarą Panevėžio vyskupas lankėsi jau penkis kartus.

Apsilankęs bendruomenėse per šv. Mišias vyskupas suteikia Sutvirtinimo sakramentą. Jo Ekscelencija J.Kauneckas sakė, kad dabar Sutvirtinimo sakramentas teikiamas nedidelėms grupėms, kad kiekvienam jaunam žmogui būtų kuo didesnis dėmesys.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.