Alpinariumas – kalnų imitacija jūsų sode

Kalnai negali nežavėti. Deja, galimybė pasimėgauti jų grynu oru, ašaros skaidrumo šaltinių gaiva, įkvėpti gaivų nuostabių augalų aromatą pasitaiko ne taip dažnai, kaip norėtųsi. Tačiau, kad visą tai patirtumėte, nebūtina vykti į Alpes. Miniatiūrinius kalnus – alpinariumą – galite užsiauginti ir savo sode.

Alpinariumų istorija labai ilga. Akmeningi sodai, kompozicijos iš riedulių, išgražintos tikrais kalnų augalais išpopuliarėjo prieš porą šimtų metų. Tiek XIX amžiuje, tiek dabar pagrindinė alpinariumų funkcija – papuošti gyvenamąją aplinką, priartinti žmones prie natūralios gamtos. Pavieniai arba ištisus kalnų masyvus imituojantys alpinariumai, kuriuos nesudėtinga įrengti, tapo neatsiejama daugelio išpuoselėtų sodų sklypų puošmena.

Kalnams – ypatinga vieta

Alpinariumui įrengti tinka ne bet kuri sklypo vieta. Reikėtų atsižvelgti į pasirinktos teritorijos reljefą, gruntinių vandenų gylį, saulės šviesos prieinamumą. Nereikėtų alpinariumo įrenginėti sklypo centre, toli nuo takelių, taip pat šalia aukštų augalų – kitaip vadinamųjų kalnų peizažas atrodys labai menkas.

Paprastai tam skiriamas lengvai pastebimas, dažnai lankomas sodo kampelis, kuriuo kasdien galėtų grožėtis prie sodybos besiilsintys šeimininkai bei jų svečiai. Alpinariumui įrengti puikiai tinka saulėti šlaitai su nedideliu nuolydžiu, natūralios ar jūsų rankomis supiltos neaukštos kalvelės, net lygūs žemės lopinėliai. Gerai, jei šalia būsimų kalnų būtų gėlynas ar vandens telkinys, kad ir dirbtinis – upelis, kriokliukas, fontanėlis, tvenkinėlis.

Mažame sklype netinka didelis alpinariumas, o dideliame – mažas. Nepersistenkite, didelį alpinariumą, ypač įrengtą ant aukštos (iki 2 metrų) kalvos, bus sunku prižiūrėti.

Kalvelė – iš statybinių atliekų

Išsirinkę vietą laistymo žarna arba stora virve ant žemės pažymėkite būsimo alpinariumo kontūrus. Su šaknimis išraukite visas piktžoles, nukaskite derlingo dirvožemio sluoksnį. Dugną išklokite neplonu (10-20 cm) žvyro, plytų ar kitų statybinių medžiagų smulkių duženų sluoksniu, jį kruopščiai išlyginkite.

Ant šio drenažo suformuokite kalvelę. Tam puikiai tiktų nepūvančios statybinės atliekos – betono, plytų duženos, akmenukai, žvyras, smėlis. Ant kalvelės užpilkite storesnį nei 20 centimetrų derlingos žemės sluoksnį – augalų nereikės tręšti.

Svarbiausia – akmenys

Suformavę kalvelę imkitės akmenų. Jei esate silpnesnės sveikatos ar stokojate fantazijos, geriau patikėkite akmenų komponavimo darbą profesionalams – ir savo nugarą patausosite, ir landšafto nesugadinsite.

Akmenys neturėtų būti „švieži” – kur kas gražiau atrodys laiko, vėjo ir vandens nugludinti rieduliai. Geriausia – vienos rūšies bei spalvos. Tinka bazaltas, smiltainis, dolomitas, granitas. Jų dydis priklauso nuo alpinariumo dydžio.

Didesnius akmenis dėkite šonuose, mažesnius – arčiau viršūnės. Kalną formuokite iš apačios į viršų. Jie turėtų atrodyti natūraliai – lyg būtų nuriedėję nuo kalno, įsmigę į žemę. Padėję pagrindinius riedulius nepamirškite kalnelį apipilti derlingo grunto sluoksniu.

Įsitikinkite, kad riedulių kompozicija stabili – sodinant bei prižiūrint augalus ant akmenų reikės atsistoti.

Gėlės džiugins ilgai

Dabar – augalų eilė. Jų pasirinkimas tikrai nemenkas. Alpinariumą papuošti galima net tikruose Alpių kalnuose augančiais nuostabiais augalais.

Dauguma sodų kalnams skirtų augalų – žemaūgiai, šilumamėgiai. Juos reikėtų sodinti keliasdešimties centimetrų atstumų, galima ir į plyšius tarp riedulių. Žemiausi augalai sodinami alpinariumo viršuje, aukščiausi – apačioje.

Mažai kalnų imitacijai papuošti labai tinka gvaizdės, liūtpėdės, gubojos, auskarėliai, bergenijos, čiobreliai, debesylai, gvazdikėliai, karpažolės, katilėliai, raktažolės ir daugybė kitų. Juos reikėtų dažnai laistyti, retkarčiais patręšti – rūpestingai prižiūrimi augalai žydės visą šiltąjį sezoną.