Gatvių peizažų spalvos

Lauko reklamos – stendų, skydų, stovų, skelbimų stulpų – paskirtis toli gražu ne gatvių ar pakelės puošyba. Ji skirta informuoti, reklamuoti, auklėti ar diegti tam tikras vertybes ir elgesio normas.

Lauko reklama žiūrovą ragina aplankyti, pirkti, vartoti, draustis, pagaliau neskriausti vaikų… Tačiau užsakovai – informacijos centrai, gamintojai, pardavėjai, paslaugų tiekėjai, savivaldybės – siekia, kad jų teiginiai būtų efektingi, gerai matomi ir skatintų praeivį atverti tiek savo piniginę, tiek sielą…

Formuoja aplinką

Taigi meniškai įtaigi reklama, išsiskirianti miesto mūrų ar užmiesčio vejos fone, norom nenorom formuoja aplinką, suteikia peizažui savitą atspalvį. Lauko reklama, būdama didelių, kvadratiniais metrais matuojamų formatų ir ryškių spalvų, gana agresyviai veikia pasąmonę. Vykęs sprendimas, be savo prasminio krūvio, tampa puikiu šiuolaikinio miesto akcentu. Jei yra priešingai – turime tiek pat efektyviai erzinančią dėmę…

Nuo šešėlio iki giganto

Lauko reklamą dėl jos apraiškų įvairovės sunku surikiuoti. Skirtingas dydis, paskirtis ir kilmė. Tarptautinių kompanijų lauko reklama su unifikuotais pasaulinio garso dizainerių logotipais lengvai nustelbia kuklią vietinę produkciją. Ar galima lyginti prabangaus „Mercedes“ įvaizdžio iššūkį su personalinės įmonės gaminių atspindžiais?

Plakatas, raginantis tapti donorais, nublanksta galingosios „Coca-Colos“ reklamos hektarų fone. O gana išradingas, vaikus nuo žalingos interneto informacijos ginantis stendas atrodo drovus ir vienišas tepalų gamybos giganto „Elf“ reklamos šešėlyje. Per daug skirtingos investicijų į reklamą galimybės, jų įkvėpta kūrėjų energija ir išradingumas, pagaliau nepalyginami masteliai.

Vaizdo galia

Meninė kalba, kuria į mus prabyla lauko reklama, taip pat skirtinga – fotografija, piešinys, šriftinė informacija ar visų šių išraiškos priemonių derinys. Negalima teikti pirmenybės kuriai nors iš šių kūrybinio arsenalo priemonių. Pavyzdžiui, tinkamai parinktas šriftas ir vienspalvis fonas, atskleidžiantys minties esmę, pranašesnis už tą esmę užgožiantį įnoringiausią piešinį ar efektingą, tačiau betikslį fotografijos rakursą. Vaizdo ekspresija, informatyvumas taip akivaizdžiai priklauso nuo užsakovo galimybių ir kvadratūros, kad, nesant vienijančių aiškių kriterijų, telieka pasikliauti praeivio (automobilio keleivio) įspūdžiu.

Suprantama, labiausiai į akis krinta didieji. Naujojo TEO reklaminis skydas pačiame Vilniaus centre dengia seną savivaldybės pastatą ir suteikia gatvei elegišką, į tolius viliojančią perspektyvą. Padūmavusios erdvės gana įtikimai atspindi telekomunikacijų ir internetinio ryšio bendrovės paskirtį bei siekius. Nesu buvusio telekomo vartotojas ir gerbėjas, tačiau turiu pripažinti neįkyrią reklamos įtaigą ir jos kūrėjų subtilią estetiką.

Toks stendas-paveikslas gana retas mūsų gatvėse ir pakelėse. Dažniau sutinkama lakoniška plakatinė lauko reklama. Ji tarsi šūksnis – vienareikšmė, neleidžianti abejoti. Intensyvios spalvos, dekoratyvios formos sustiprina agresyvų raginimą ar teigimą. Vartok! Geriau nerasi! Neabejok kokybe! Kita vertus, dekoratyvumas ir dideliame plote tiražuota elegantiška spalva suteikia aplinkai savito, reklamos kūrėjų nesiekto žavesio.

Vargu ar būsiu nuolatinis kazino „Nautilus“ lankytojas, bet dideliame plote pakartotas jų stendų (3) mėlis sėkmingai pagyvina miesto koloritą. Panašiai kaip „Bison“ ekspresyvus raudonis suspindi kraujo lašu pakelės žalumoje.

Auklėti ir moralizuoti

Liepiamoji nuosaka, tikru ir meninės išraiškos požiūriu, tiesiog būtina auklėjamuosiuose ir įspėjamuosiuose skyduose: „Matyk ir būk matomas!“, „Aš neskriaudžiu kitų! Neskriausk ir tu!“, „Saugok aplinką!“ Deja, ypač pastarajame jos labiausiai ir trūksta.

Suprantamas reklamos užsakovų ir kūrėjų noras kreiptis į pačius mažiausiuosius jiems pažįstama kalba. Tačiau suaugusių dėdžių ar tetų dirbtiniai „pokemonai“ – blankūs ir neįtikimi murziname fone. Iš šios rūšies stendų vienu išraiškingiausių laikyčiau – „Pirkti moterį gėda!“, nes jame išvengiama įkyraus pamokslavimo. „Gėda“ pabrėžiama lakoniškai įtaigiai – begalvio ir beasmenio vyro siluete, iš prasegto kelnių klyno išdavikiškai kyšančia marškinių skiaute.

Žinoma, moralizuojantys stendai, veikiami jiems suteikto dorovinio krūvio, negali spalvų varsomis konkuruoti su, pavyzdžiui, komercine lauko reklama. Dideliais spalviniais plotais „beribį atspalvių pasaulį“ vykusiai demonstruoja „Sadolin“ lauko skydų kūrėjai. Išradingai sudėliota paplūdimio atributika, jūros mėlynumo ir gelsvo smėlio kontrastas, alsuojantis vasaros gaiva, pasitelkiamas trumpojo informacinio numerio reklamai.

Seksuali reklama

Toks pat tradiciškas ir universalus yra apnuoginto kūno reklamoje naudojimas. Seksualumas – ne nauja, bet galinga ir beveik visais atvejais tinkama priemonė dėmesiui patraukti. Kam kitam, jei ne „Triumph“, ja pasinaudoti.

Lauko reklamos kūrėjai ir reklaminių plotų pardavėjai, tartum kviesdami būsimus klientus, lauko skyduose savo internetinių adresų fone palieka iškalbingą tuštumą. Sąmoningas „ramybės“ demonstravimas vaizdingų reklamų apsuptyje suintriguoja ir priverčia atkreipti dėmesį. Čia kaip scenoje – geras aktorius sugeba išlaikyti reikšmingą pauzę… Tokia priemonė efektinga, tačiau nelabai efektyvi. Sudomintam praeiviui nepatogu užsirašyti pateikiamą adresą, o mobilusis internetas dar per menkai išplėtotas.

Praeities kultūros atspindžiai

Džiugina praeities kultūrų atspindžiai lauko reklamoje, net jei jie įmantriu šriftu kviečia pirkti klasikinius baldus ar dengia remontuojamo „Nijolės“ salono langus. Vis dėlto, manau, sėkmingiausias kultūrinės reklamos pasireiškimas – „Bitės“ Meno erdvių akcija. Didelių formatų originalūs lietuvių ir užsieniečių tapybos darbai išdėlioti po atviru dangumi, gausiai lankomose vietose. Deklaruodami meno tikslus ir dviejų, atrodytų, skirtingų stichijų – dailės ir šiuolaikinių technologijų – artumą jie it mobilusis ryšys tampa visiems prieinami, įsiskverbia į patį minios tirštumą. Kita vertus, galima svarstyti dailės demokratėjimą – ji, nužengusi iš išdidžiai apytuščių muziejų ir parodų salių, darosi prieinama net tiems, kurie tų salių durų niekad nebuvo nė pravėrę…

Tikslas – pakerėti?

Be abejo, konkrečios lauko reklamos kūrėjas nesiekia puošti miesto ar pakelės visumos. Jo tikslai apibrėžti sutartyje su užsakovu. Tačiau kūrėjo darbas, nesvarbu, kokia būtų jo valia, dalyvauja formuojant aplinkos įvaizdį, sudaro bendrą peizažo koloritą. Intensyvus gyvenimas, kova dėl vietos skatina skverbtis, užkariauti tuščias erdves, kad ir kur jos būtų – aikštėje, ant sienos, statybų pastolių ar autobuso šono… Išlošia visi: miestas uždengia statomų pastatų lopus, prisodrina gatves spalvų, auklėja ir moko bendruomenę; užsakovai reklamuoja savo prekes ir paslaugas; atlikėjai gauna darbo, o vartotojai – informacijos…

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Interjeras su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.