Vieni buitinės technikos gamintojai akcentuoja lietuvišką prekių kilmę, kiti – maskuoja
Lietuviški dulkių siurbliai „Audra”, magnetofonai „Vilma” ar „Elfa”, atrodo, visai neseniai buvo tokie pat deficitai kaip ir šaldytuvai „Snaigė” ar televizoriai „Tauras”. Tačiau pastaraisiais prekiniais ženklais papuošti kasdienybės atributai yra tapę visos tautinės elektrotechnikos pramonės pasididžiavimu, o pirmųjų vardai nugrimzdo užmarštin arba visiškai dingo iš verslo pasaulio žemėlapio.
Šaldytuvas… iš meilės Lietuvai
Viena sėkmingiausiai dirbančių šalies bendrovių – vienintelė Baltijos šalyse buitinių šaldytuvų gamintoja „Snaigė”, neseniai atlikusi buitinės technikos rinkos tyrimą ir pabandžiusi nupiešti savo kliento portretą, paskelbė įdomių pastebėjimų apie šiame sektoriuje vykstančius procesus. Nors rinkoje egzistuoja daugybė šaldytuvų modelių, tačiau pirkėjų simpatijas pavyksta užkariauti ne visiems iš jų. Neretai beveik identiškų savo funkcijomis, techninėmis charakteristikomis bei kaina šaldytuvų populiarumo, o kartu ir pardavimų rodikliai ženkliai skiriasi. Pasak „Snaigės” rinkodaros direktorės Rūtos Petrauskaitės, tokiais atvejais pirkėjo pasirinkimą gali nulemti tokie veiksniai, kaip prekės ženklo įvaizdis, išskirtiniai gaminio dizaino elementai ar netgi … patriotiniai jausmai.
Vidutinio dydžio, dvejų durų, su šaldymo kamera apačioje, kainuojantis apie tūkstantį litų – taip galima apibūdinti daugelį Lietuvoje parduodamų šaldytuvų. Remiantis rinkos tyrimų bendrovės „GfK Marketing Services Baltics” duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį net 75 proc. visų parduotų šaldytuvų Lietuvoje buvo būtent tokie – dvejų durų, su šaldymo kamera apačioje. Dvejų durų šaldytuvams su šaldymo kamera viršuje atiteko 16 proc. rinkos, tuo tarpu dideli šaldytuvai, turintys trejas ir daugiau durų, pirkėjus domino mažiausiai – jie užėmė atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc. rinkos. Minėtu laikotarpiu daugiausia parduota lietuviškų šaldytuvų „Snaigė”, kuriems atiteko 27 proc. rinkos. Turkijos „Beko” užėmė 19 proc. , P. Korėjos koncernas „Samsung” – 9 proc. rinkos.
Svarbiausia – pažinti pirkėją
Pasak R.Petrauskaitės, šaldytuvų gamintojų kelias į pirkėjo širdį prasideda nuo rinkos tyrimų bei demografinių duomenų analizės. Kiek sveria kopūstas? Kokia arbūzo apimtis? Koks pieno pakuotės aukštis? Atsakymų į šiuos klausimus ieško ne pradinės mokyklos moksleiviai, o projektuotojai, siekdami racionaliai išplanuoti šaldytuvo erdvę, parinkti tinkamą lentynų bei vonelių kiekį ir tūrį. Tikėdamiesi sukurti bestselerį, gamintojai domisi gyventojų maitinimosi įpročiais, jų polinkiu kaupti maistą, perkamąja galia, skoniu, į pagalbą pasitelkiami ir demografiniai duomenys – kiek yra vienišų asmenų, kokio dydžio vidutinė šeima ir pan. Be to, nuolat sekamos naujausios dizaino kryptys, kuriamos rinkodaros bei pardavimų strategijos.
„Snaigės” rinkodaros direktorės teigimu, siekiant kurti ir gaminti populiarius šaldytuvų modelius, svarbiausia – suprasti, kokie tavo pirkėjo lūkesčiai, ko jis tikisi pirkdamas šaldytuvą. Vieniems užtenka, kad šaldytuvas atliktų savo pagrindinę funkciją , t.y. šaldytų produktus, antri nori, kad šaldytuvas būtų prigrūstas elektronikos, tretiems labai svarbu prekinis ženklas. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojai šaldytuvus renkasi racionaliai – ieškoma vidutinio dydžio, optimalaus prietaiso kainos ir kokybės santykio. Remiantis bendrovės „TNS Gallup” pernai vasarą atlikto tyrimo duomenimis, renkantis, kokį šaldytuvą pirkti (su sąlyga, kad visų šaldytuvų kaina ir kokybė yra vienoda), dauguma vartotojų didžiausią dėmesį skirtų energijos efektyvumo klasei (79 proc.).
Žmonės taip pat linkę atsižvelgti į tai, ar šaldytuvas turi automatinę atitirpinimo sistemą (77 proc.) bei į šaldymo kameros dydį (59 proc.). Kiek mažiau reikšmės teikiama šaldytuvo išorės dizainui (55 proc.), pirkėjus taip pat domina ir gamintojo suteikiamas garantinis laikotarpis, išplėtotas serviso tinklas. Mažiausiai vartotojus domina atstumas tarp lentynų, vonelių, vidaus spalva, šaldytuvų priedai.
Vyrai labiau linkę atsižvelgti į technines šaldytuvo charakteristikas (efektyvumo klasę, kompresoriaus galingumą), moterys – į naudojimo patogumą (vonelių, lentynų dydžiai, papildomos funkcijos bei priedai) ir gaminio dizainą. Vis dėlto šie skirtumai tarp lyčių didesnės įtakos pirkėjų apsisprendimui neturi, kadangi paprastai šaldytuvą perka šeimos ir sprendimą priima abi pusės.
Skirtingų šalių gyventojai skirtingai vertina šaldytuvų dizainą. Pavyzdžiui, skandinavams patinka juodi blizgantys šaldytuvai, kuriuos būtų labai sunku parduoti Lietuvoje. Rusai mėgsta aptakių formų su įmantriom detalėm šaldytuvus, ukrainiečiams patinka nerūdijančio plieno gaminiai. Azijos gyventojai mėgsta plačius neaukštus su kamera viršuje šaldytuvus.
Šalys panašios, vartotojai skirtingi
Kalbėdama apie Baltijos šalių vartotojų įpročius, R.Petrauskaitė išskiria bendrus panašumus – populiariausi Baltijos šalyse vidutinio ir mažo tūrio šaldytuvai, turintys didesnes šaldymo kameras. Tai lemia demografinė šalių padėtis, tankus parduotuvių tinklas bei mitybos įpročiai. Šių modelių populiarumą lemia ir ekonominės aplinkybės – paprastai mažesnis šaldytuvas suvartoja mažiau elektros energijos, be to, daugelio namų ūkių virtuvės erdvė yra palyginti maža, tad didelį prietaisą pirkti tiesiog netikslinga.
Tačiau, nepaisant panašių demografinių ir ekonominių rodiklių, skirtingų šalių gyventojai renkasi skirtingus šaldytuvų modelius. Pavyzdžiui, daugelis vartotojų Lietuvoje renkasi vidutinio dydžio dviejų kamerų šaldytuvus, tinkančius 3-4 asmenų šeimoms, nemažai nuperkama ir gausių šeimų poreikius atitinkančių aukštų, itin talpių šaldytuvų. Panaši situacija ir Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje itin vertinami mažesni, minimalistinio stiliaus šaldytuvai.
„Galbūt latviai linkę mažiau kaupti maisto atsargas nei lietuviai ir estai”, – svarsto R. Petrauskaitė.
Tokią prielaidą patvirtina ir faktas, kad pačių didžiausių šaldytuvų (apie 2 m aukščio) paklausa Latvijoje yra dukart mažesnė nei Lietuvoje.
Visgi lietuviai, latviai ir estai turi juos visus vienijantį bruožą – tai simpatija lietuviškiems šaldytuvams. Visose Baltijos šalyse alytiškė „Snaigė” atsiriekia apie trečdalį šaldytuvų pardavimo rinkos ir yra pats perkamiausias šaldytuvas. Pirkėjų simpatijas lietuviškiems šaldytuvams lemia gerai žinomas vardas, geras kainos, funkcionalumo ir kokybės santykis, ilgas garantinis laikotarpis, platus aptarnavimo tinklas.
Ypatingą statusą „Snaigė” turi Lietuvoje. Čia beveik visi gyventojai žino šį prekės ženklą, per daugiau nei keturis dešimtmečius tapusį žodžio „šaldytuvas” sinonimu. Rinkos tyrimų kompanijos „TNS Gallup” duomenimis, šaldytuvą „Snaigė” savo namuose turi kas antras Lietuvos gyventojas, o daugiau nei pusė iš jų ir ateityje neketina jo keisti kito gamintojo šaldytuvu.
„Tauro” žygis į Europą
Pirmaisiais metais po šalies Nepriklausomybės atkūrimo egzistencialistinius klausimus sprendę Šiaulių televizorių gamintojai vėliau sugebėjo tvarkytis taip sėkmingai, kad greta bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai” vardo rašomi epitetai „didžiausia Baltijos šalyse”, „rinkos favoritė” ir pan. Daugiau nei milijoną televizorių per metus pagaminančios ir parduodančios įmonės pagrindinė rinka dar 1997-aisiais tapo Vakarų Europa. Kadangi apie 98 proc. televizorių realizuojami Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje bei keliuose kituose Senojo žemyno kraštuose (iš viso šiauliečių produkcija pardavinėjama daugiau nei dvidešimtyje šalių), susidarė gana paradoksali situacija – „Tauro” prekinis ženklas užsienyje žinomas geriau nei Lietuvoje.
„Šiaulių tauro televizorių” komercijos direktorius Ramūnas Danauskas, komentuodamas situaciją pastebėjo, kad daugiau dėmesio skirti užsienio rinkoms juos privertė objektyvios aplinkybės.
„Negalėčiau tvirtinti, jog patriotiniai jausmai ar panašūs veiksniai turi reikšmingos įtakos pirkėjų pasirinkimui. Viena vertus, Lietuvoje per metus vidutiniškai nuperkama maždaug 100 ar 130 tūkst. televizorių, o mūsų pajėgumai leidžia gaminti ir parduoti daugiau nei dešimt kartų daugiau – per milijoną įvairių modelių televizorių. Vadinasi, mes esame priversti daug dėmesio skirti Europos rinkoms ir ten ieškoti potencialių pirkėjų. Kita vertus, namų rinkoje mums taip pat sekasi ne taip ir blogai. Prieš dešimtmetį Lietuvoje parduodavome apie 18 000 televizorių, o pernai šį skaičių padidinom iki 35 000. Užimti didesnę rinkos dalį esant tokiai aštriai konkurencijai gana sudėtinga”, – teigė R.Danauskas.
Pašnekovas vylėsi, kad sustiprinti padėtį, naudojantis prieš kurį laiką prasidėjusia technologine revoliucija televizorių rinkoje, galės vėliau, kai kineskopinius modelius pradės keisti naujos kartos aparatai su skystųjų kristalų ekranais.
„Šių metų pavasarį mes pradėjome masinę LCD televizorių gamybą. Pirmuosius tokius aparatus pagal paslaugos sutartis su verslo partneriais surinkome dar 2004-aisiais, tačiau dabar imamės televizorių su skystųjų kristalų ekranais, kuriuos bendrovė gamina pagal savo specialistų projektus”, – aiškino „Šiaulių tauro televizorių” komercijos direktorius.
Beje, Europos šalių pirkėjams jau siūlomi kelių modelių 20 colių įstrižainės TV, tarp kurių – ir „Lietuvos metų gaminio-2005” titulą bei Aukso medalį pelnęs LCD televizorius 20 SL. Tai kompaktiškas, 10,5 kg sveriantis, nedidelių gabaritų (650 mm pločio, 205 mm gylio, 476 mm aukščio), ekonomiškas, multistandartinis televizorius, skirtas analoginio TV signalo priėmimui ir turintis galimybę priimti skaitmeninės TV signalus. Gamintojų teigimu, šis televizorius turi ir daugiau patrauklių funkcijų: TV valdymo meniu – 25 kalbomis, teletekstą su Vakarų ir Rytų Europos kalbų grupėmis, 1000 psl. teleteksto atmintį, galimybę prisijungti palydovinį tiunerį, DVD grotuvą, vaizdo sustabdymo funkciją, penkis fiksuoto garso parametrus ir kt.
Pernai rudenį aparatas 20 SL su kitais bendrovės LCD televizoriais buvo pristatytas Berlyne vykusioje Pasaulinėje buitinės elektronikos parodoje IFA, kur sulaukė didelio pirkėjų susidomėjimo bei daugybės užsakymų dėl išskirtinio universalumo bei gebėjimo priimti visus Europos šalyse naudojamus TV signalus bei standartus. Naująjį šiauliečių TV jau yra užsisakę bendrovės klientai iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos, Graikijos, Olandijos ir kitų ES šalių.
Bendrovėje tikimasi, kad jos naujų gaminių pranašumus bei puikų LCD TV kokybės bei kainos suderinamumą pastebės ir Lietuvos pirkėjai.
Pavasarį pradedama ir 27 bei 32 colių įstrižainių ekranais LCD TV gamyba. Šie televizoriai yra parengti priimti ir didelės raiškos TV signalus.
Stereotipų vaidmuo
R.Danauskas pastebėjo, kad Lietuvoje technologinės naujienos sunkiau skinasi kelią į pirkėjų namus nei kituose Europos kraštuose. Jei Skandinavijos rinkoje į senos kartos kineskopinius televizorius praktiškai nebekreipiama dėmesio, tai mūsų krašte skystų kristalų ekranus turinčiais aparatais dar tik pradedama nedrąsiai domėtis.
„Žinoma, renkantis tokį daiktą yra svarbu kaina – kineskopiniai televizoriai vis dar yra pastebimai pigesni. Tačiau vaizdo kokybe naujos kartos aparatūra jau pradeda lenkti savo pirmtakus, turi gerokai daugiau įvairių funkcijų ir t.t. Beje, reikėtų atkreipti dėmesį, kad lietuviški televizoriai iš esmės niekuo nesiskiria nuo Azijos šalyse pagamintų analogų, nes visi televizorių gamintojai skystųjų kristalų panelius perka iš tų pačių tiekėjų. Tarkim, 20 colių, 51 cm įstrižainės televizoriaus panelį mes perkame iš „LG Philips” – kaip ir kiti aukščiausios kokybės, prestižiniais laikomų prekinių ženklų televizorių gamintojai. Korpuso dizainas buvo sukurtas Italijoje, o funkcionalumo ir valdymo aspektu mūsų inžinierių sukonstruota technika taip pat niekuo nenusileidžia geriausiems analogams (įmonė sėkmingai surenka televizorius garsių kompanijų užsakymu, projektuoja ir gamina įvairius šių aparatų komponentus). Sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad šie gaminiai visiškai tenkina pirkėjų poreikius”, – tvirtino R.Danauskas.
„Šiaulių tauro televizorių” komercijos direktorius pripažino, kad greičiausiai didžiausias verslo plėtros stabdys namų rinkoje yra pats „Tauro” prekinis ženklas, kai kam keliantis asociacijas su sovietmečio laikų technika.
„Viena vertus, mes gaminame televizorius su „Levelux” bei „Saga” prekiniais ženklais. Tačiau esu įsitikinęs, kad jokia reklama neveikia taip gerai, kaip lietuviškus televizorius įsigijusių ir išbandžiusių žmonių vertinimai bei rekomendacijos bičiuliams ar pažįstamiems. Manau, „Tauro” įsigalėjimas Lietuvos rinkoje tėra laiko klausimas”, – prognozavo R.Danauskas.
Kiniškas „Sirijus”
Sudėtingų likimo smūgių pastaraisiais metais patyrė dar viena kompanija, gaminusi Lietuvoje ir visoje buvusioje SSRS gerai žinomu prekiniu ženklu puoštus gaminius. „Sirijaus” emblema buvo papuošti patys pirmieji mūsų krašte pagaminti galvaniniai maitinimo elementai, o šį projektą įgyvendinusios įmonės istorijos pradžia siekia praėjusio šimtmečio pradžią.
Šiandien „Sirijus” taip pat yra vienas baterijų tiekėjų Baltijos šalyse ir užima apie 30 proc. elementų rinkos Lietuvoje. Tačiau vadinti šiuos elementus lietuviškais galima tik labai įsikarščiavus – prieš porą metų gamyba senuosiuose cechuose Klaipėdoje buvo sustabdyta, naujieji įmonės šeimininkai, pasivadinę „Naujuoju Sirijumi” visą „veiksmą” perkėlė į keturis Kinijos fabrikus. Tokį sprendimą lėmė faktas, jog Azijoje gaminamos produkcijos savikaina perpus mažesnė nei Lietuvoje, o kokybė geresnė. Gamyklose yra įdiegtos naujausios technologijos, žaliavos atitinka visus standartus. „Naujojo Sirijaus” generalinis direktorius Aidas Lipeika patikino, kad Kinijoje elementai gaminami ne tik „Sirijui”, bet ir daugumai pasaulyje žinomiausius prekės ženklus valdančioms bendrovėms, pavyzdžiui, „Sony”, „Duracell”.
Įdomu, kad pastaraisiais metais rinkai pradėta siūlyti „Sirijaus” emblema paženklintų elektrinių virdulių, dulkių siurblių, lygintuvų, plaukų džiovintuvų, elektros lempučių, žibintuvėlių ir panašių namų apyvokos rakandų.
Sekant kadaise garsių lietuviškų prekinių ženklų pėdsakais pasirodė, kad dar vieno sovietmečio laikų deficito – televizorių „Šilelis” likimas yra kur kas geresnis nei jį gaminusios kauniškės įmonės „Banga”. Pastarajai dar 1995-aisiais bankrutavus, „lietuviški” televizoriai sėkmingai surinkinėjami Turkijoje… Tuo pasirūpino keletas buvusių „Bangos” specialistų, įkūrusių bendrovę „Naujasis „Šilelis”. Dabartiniai televizoriai gaminami viename moderniausių Europoje fabrikų, jiems teikiama 5 metų garantija, juose montuojami „Panasonic”, „Thomson”, „Philips”, „Samsung” bei kitų žinomų gamintojų kineskopai. Prieš pradėdami veiklą „Naujojo „Šilelio” savininkai tyrė galimą rinkos reakciją į naują-seną gaminį. Prieš keletą metų Rusijoje vykusios apklausos metu pasiteiravus apie Lietuvos gamintojų prekės ženklus pasirodė, kad „Šilelio” vardas yra vienas geriausiai prisimenamų.
😯 mda jo