Jau 12 hektarų Juodkrantės sengirės sunaikinusios ir nuolat didėjančios kormoranų kolonijos populiaciją ruošiamasi reguliuoti skolintais įrenginiais, skleidžiančiais ultragarsą.
Kitą pavasarį į Kuršių neriją sugrįšiančius sparnuotuosius siaubūnus turėtų pasitikti ir ant medinių stulpų iškelti dirbtiniai lizdai, turintys sustabdyti jų kolonijos plitimą.
Be to, dalį paukščių sugrįžtuvių proga planuojama iššaudyti ir tokiu būdu paįvairinti Neringos kavinių meniu.
Pristigo idėjų?
Dešimtys į Juodkrantę vakar susirinkusių vietinės valdžios, Aplinkos ministerijos (AM) atstovų bei gamtosaugininkų suko galvas, kokių pagaliau privalu imtis efektyvių priemonių.
Deja, pasitarimas priminė trypčiojimą vietoje, o konstruktyvių idėjų bei konkrečių veiksmų įvardijimą ir vėl užgožė emocijos.
AM Gamtosaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio pateikti duomenys, jog visoje Lietuvoje pernai buvo iššaudyta pustrečio tūkstančio kormoranų, susirinkusiesiems įspūdžio nepadarė. Mat dar kartą deklaruota, kad šaudymas – tinkama priemonė tik greta tvenkinių lizdus susisukusių kormoranų baidymui, tačiau ne Kuršių nerijoje. Juk čia šie sparnuočiai, šiuo metu apleidę savo perimvietę ir žiemoti patraukę į šiltus kraštus, lizdus sukasi aukštuose medžiuose.
Kaip su šia kolonija kovoti, neapsisprendžiama. Nors AM pernai paruošė kormoranų populiacijos reguliavimo programą, taip ir liko neaišku, kodėl aukštiems valdininkams prireikė naujų siūlymų.
Visiškai nenaikins
Be to, Ekologijos instituto vadovo pavaduotojas Mindaugas Dagys akcentavo, kad kormoranai – ne tik Lietuvos, o visos Europos problema.
Regis, vietinių žvejų, besiskundžiančių, jog kormoranai atima iš jų dalį laimikio, tokios kalbos nė kiek nenuramino. Žvejai replikavo, kad šis pasitarimas neatneš jokių realių vaisių, kaip ir vykusieji anksčiau.
AM atstovui buvo įteikta rezoliucija, kurioje siūloma Juodkrantės kormoranų koloniją visiškai sunaikinti, o apžvalginę aikštelę šalia jų perimvietės demontuoti. L. Budrys ragino apsiriboti humaniškomis priemonėmis: „Galima kalbėti apie viską, išskyrus visišką kolonijos sunaikinimą, bakteriologinius bei cheminius ginklus.”
Žuvininkystės departamento atstovai papasakojo, šįmet tvenkiniuose žuvis auginantys verslininkai išbandė dvi naujas priemones, pavyzdžiui, iš Lenkijos parsigabentos garsinės patrankos su propano dujomis. Taip pat – ultragarsą skleidžiantys įrenginiai, išvaikantys kormoranus keturių hektarų plote.
Vieną tokį prietaisą, kainuojanti 2 200 eurų, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė panoro išbandyti ir savo valdose. Norint įsitikinti jo efektyvumu, ultragarso skleidėją bus bandoma pasiskolinti iš vienos Zarasų rajone veikiančios įmonės.
Kiaušinių nedažys
Žvejams atstovaujančio Ričardo Kauneckio siūlymą kormoranų populiaciją reguliuoti pasitelkiant ugniagesių automobilius ir vandens srovės pagalba išmušinėti iš medžių lizdus sukritikavo Juodkrantės girininkas.
Anot jo, sengirėje pristigs privažiavimo kelių, taip pat nepavyks užtikrinti pakankamo vandens spaudimo.
AM atstovas L. Budrys juokais prasitarė apie Danijoje praktikuojamą metodą, kai kormoranų lizduose gulintys kiaušiniai, idant iš jų neišsiristų paukščiai, nudažomi cheminėmis medžiagomis.
„Tai sukels Lietuvoje dar daugiau juoko nei kormoranų baidymas vaikiškais balionėliais”, – šypsojosi L. Budrys.
Geras kormoranas – miręs
Tačiau Nemuno deltos regioninio parko atstovui buvo nejuokinga. Jis pareiškė, kad nepaisant to, koks būdas bus pasirinktas efektyviai mažinti kormoranų populiaciją, jos turi būti taikomos ne tik Kuršių nerijoje.
„Jei Juodkrantėje intensyviai kormoranus išbaidysite, jie vis tiek kažkur turės apsistoti. Įtikinama, kad atskris pas mus, o mes tokių svečių nelaukiam, ir taip jau jų yra pakankamai”, – piktinosi gamtos saugotojas.
Pramoninės žuvininkystės ūkio atstovė prisipažino, kad tvenkinių savininkai kormoranus vadina didžiausiais brakonieriais: „Šie paukščiai siaubia ne tik tvenkinius, bet ir ežerus, marias… Kova su jais yra labai brangi, o kormoranai – be galo gudrūs. Jie jau priprato prie šūvių, kurie anksčiau juos efektyviai baidydavo. Geras kormoranas yra miręs kormoranas”.
Paįvairins meniu
Galop vis dėlto apsispręsta, kad iki kitų metų pavasario, kai kormoranai grįš į Juodkrantę, bus skubiai parengtas priemonių planas ir numatytas finansavimas. Populiacijos reguliavimui nutarta pasitelkti visas priemones, tarp jų – ultragarsą, o kolonijos centre ant medinių stulpų iškelti dirbtinius lizdus.
Taip pat žadama ribotą kiekį siaubūnų iššaudyti bei iš jų gaminti gurmaniškus patiekalus.