Ant yrančios Jiesios pakrantės gyvenantys žmonės nusivylė valdžios pažadais išgelbėti jų namus
Pavasarį Kauno valdžia žadėjo sutvirtinti griūvantį Karkazų rato gatvės šlaitą. Tačiau kelioms šeimoms suteikus laikinuosius Savivaldybės administracijos būstus daugiau nieko nebuvo padaryta. Pasilikę name žmonės bijo rudens, nes dėl liūčių gali suirti dar daugiau šlaito ir jų namui kiltų pavojus nugarmėti žemyn.
Sutvirtinti bando plytgaliais
Karkazų rato gatvės 6-ojo namo Vytautą Križinauską radome mėtantį plytas ir kitas iš kaimynų atsivežtas statybines atliekas žemyn nuo yrančio skardžio. Jis neneigė, kad jo pastangos tokiu būdu sutvirtinti 40 metrų aukščio šlaitą atrodo beviltiškos. „Bet tai geriau nei visai nieko nedaryti, – įsitikinęs jis. – Bent šiek tiek tikiuosi pristabdyti byrančias žemes, nes rudenį pavojus bus dar didesnis”.
Slenkančio šlaito skardį ir pastatą skiria vos trys metrai. Pernai šis atstumas buvo dviem metrais didesnis. Pavasarį Savivaldybės administracija įspėjo name gyvenančias keturias šeimas palikti pavojingą vietą. Namo savininkai Vytautas ir Jadvyga Križinauskai tada sakė apsigyvensiantys pas kaimynus. „Norėjome būti kuo arčiau savo namo, tačiau čia vis tiek nevyksta jokie žadėti šlaito sutvirtinimo darbai, todėl niekur neišsikėlėme”, – aiškino V.Križinauskas.
Jo dukrų ir anūkų šeimos dabar gyvena jiems paskirtuose butuose. Savivaldybės administracija jiems suremontuoti tada skyrė 60 tūkst. litų.
Sodas jau nugarmėjęs
Specialistų teigimu, pastatas bet kada gali nuslinkti žemyn. Šiuo metu matyti, kaip prie likusios kiemo dalies krašto grunte išilgai įskilęs dar keliasdešimties centimetrų pločio ruožas.
J.Križinauskienė pasakojo, kad pernai rudenį po liūčių žemyn nuslydo sodas su vyšniomis ir vaiskrūmiais. Ten pat atsidūrė ir kanalizacijos šulinys.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis pavasarį teigė, kad laukiama lėšų iš Vyriausybės. „Jau rengiamas techninis darbų projektas”, – tada sakė jis.
Ši vieta patenka į Jiesios kraštovaizdžio draustinio zoną, todėl iš šalies biudžeto tikėtasi sulaukti 700 tūkst. litų. Manoma, kad dar gali prireikti ir ne vieno šimto tūkstančio Savivaldybės administracijos pinigų.
R.Stanionis teigė, kad Aplinkos apsaugos departamentas neatmeta galimybės šiek tiek keisti Jiesios vagą, nes staigus šlaito irimas prasidėjo prie jo priartėjus upei. Tačiau praėjus keliems mėnesiams jokie darbai nebuvo pradėti.
Šiuo metu R.Stanionis atostogauja. Savivaldybės administracijos Civilinės saugos tarnybos vyriausiasis specialistas Emilis Vileišis sakė irgi neseniai grįžęs į darbą ir žinantis tik tiek, kad „greičiausiai nieko nebuvo padaryta dėl slenkančio šlaito”.
Grėsmę kelia ir savavališki darbai
Nuošliaužos Kauno gyventojų kiemus užpila palyginti dažnai. Pastaraisiais metais ne vieną kartą nuo jų nukentėjo keli Veiverių gatvės namai. Jų kiemus iki langų užpylė žemės. Šlaitų sutvirtinimo darbai tada Savivaldybei kainavo ne vieną šimtą tūkstančių litų. Nustatyta, kad du kartus šioje gatvėje žemės atitrūko dėl statybos darbų aukščiau stovinčiuose namuose ir po ilgesnių liūčių. Vienas aukščiau ant šlaito esantis namas buvo nugriautas, nes grėsė, kad jis nuslinks į žemiau esančius kiemus.
Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Petras Morkūnas mano, kad potencialaus pavojaus sąlygomis gyvena dauguma Aleksoto ir Žaliakalnio šlaitų gyventojų. „Aš ten niekada nestatyčiau namo”, – tvirtino jis. Direktoriaus nuomone, tokiose vietose gyvenantys žmonės neretai elgiasi neatsakingai kiemuose retindami krūmynus, iškirsdami medžius, kasdami šlaitą, kad praplatintų sklypą. Gruntą ardo ir nelegaliai nutiesti kanalizacijos vamzdžiai.
Šią vasarą prie Veiverių plento sklypą įsigijęs savininkas be jokių leidimų ekskavatoriumi išrausė dalį Aleksoto šlaito. Vyras tikino norėjęs sutvirtinti šlaitą, tačiau prisipažino nesikonsultavęs su specialistais. Ant kalno įsikūrę gyventojai būgštauja, kad žemyn nenugarmėtų jų sklypai.
Kauno miesto Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius neslėpė, kad buvo nustebintas savininko užmojų. „Kauno šlaitai turi ypatingą statusą, juos kasinėti be specialių leidimų draudžiama, nes gali kilti nuošliaužų grėsmė”, – sakė jis. Aplinkos apsaugos agentūra savininką nubaudė 500 litų bauda.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Kaune užfiksuotos 38 potencialios nuošliaužos. Jos dažniausiai susiformuoja Jiesios, Marvelės, Sėmenos, Veršvos, Girstupio, Nemuno ir Neries upių slėnių bei griovų šlaituose. Dvylika nuošliaužų aptikta Kauno marių krantuose Palemono – Armališkių ruože.