Aistros dėl butų administravimo nerimsta

Padidėjusiomis išlaidomis nepatenkintus gyventojus jau pati Savivaldybė ragina steigti bendrijas

Kur turėtų piketuoti padidėjusias sąskaitas už namų administravimą ir jų priežiūrą gavę kauniečiai – prie administruojančių bendrovių ar Savivaldybės? „Jiems patarčiau registruoti namų bendrijas”, – į šį klausimą atsakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Kristina Kuprienė.

Gyventojams trūksta informacijos

„Kauno diena” pastarosiomis dienomis sulaukė daug gyventojų skambučių ir laiškų dėl padidėjusių butų administravimo išlaidų. Laikinai Miesto ūkio departamento direktoriaus pareigas einantis Ramūnas Noreika sakė, kad Savivaldybė taip pat sulaukia daug skundų.

Dažniausiai skundžiasi centre ir Dainavos mikrorajone gyvenantys miestiečiai. Vakar Savivaldybės administracijos atstovai susitiko su Centro ir Dainavos seniūniją administruojančių bendrovių „Žaidas” ir „City Service” vadovais. Vėliau vykusioje spaudos konferencijoje Savivaldybės tarnautojai tikino, kad butų administratoriai vadovaujasi Savivaldybės nustatytais tarifais.

K.Kuprienė priminė, kad apie administravimo konkursus jau ne kartą Savivaldybė pateikė informaciją spaudoje, taip pat interneto svetainėje. „Tačiau daug gyventojų apie tai nieko nežino”, – stebėjosi ji.

Tarifus nustatė Savivaldybė

„Administratoriai vadovaujasi Savivaldybės maksimaliais tarifais. Daugelyje seniūnijų taikomi mažesni, nei nustatyta, tarifai. Jie buvo pakeisti pirmą kartą nuo 1994 metų. Akivaizdu, kad tarifai turėjo padidėti”, – teigė Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja K.Kuprienė.

Ji priminė, kad daugiabučių namų administravimo konkursus Savivaldybė organizavo todėl, kad to reikalavo pasikeitimai Civiliniame kodekse. „Jei name nėra bendrijos arba nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, gyventojai privalo naudotis administratorių paslaugomis. Kitos išeities nėra”, – pažymėjo ji.

Administravimo konkursuose nugalėjo įmonės, pasiūliusios mažiausias administravimo kainas. Tačiau jos toliau skelbia konkursus išrinkti bendrovėms, kurios užsiims pastatų technine, šilumos sistemų, namo teritorijos priežiūra. „Šiuose konkursuose taip pat vadovaujamasi Savivaldybės nustatytais tarifais”, – pažymėjo K.Kuprienė.

Bendrijos gali pačios tvarkytis

Anot skyriaus vedėjos, Kaunas, rengdamas administravimo konkursus, mokėsi iš Vilniaus, bet pasielgė geriau. „Sostinėje administratoriai buvo paskirti, o Kaune vyko konkursai”, – pažymėjo K.Kuprienė.

K.Kuprienė kelis kartus priminė, kad naujais tarifais nepatenkinti gyventojai gali kurti namų bendriją. „Ją gali steigti namas, kuriame yra bent trys butai. Bendrijos kūrimui turi pritarti pusė namo gyventojų. Gyvenamojo fondo administravimo skyrius patars, kaip įkurti bendriją, Savivaldybė padengia dalį jos kūrimo išlaidų. Bendrija gali pati organizuoti namo priežiūrą arba sudaryti atskirą sutartį su administratoriumi”, – aiškino ji.

Surinkti pinigai – butų ūkių įmonėse

Gyventojai klausia, kur dings jų surinktos lėšos, skirtos namų remontui. „Iki šiol butų ūkio įmonės negalėjo rinkti lėšų į kaupiamąjį fondą. Tačiau pinigų susikaupė iš eksploatacinio mokesčio, kurį rinko butų ūkio įmonės. Gyventojai turi kreiptis į butų ūkio įmones, o ne į administratorius, kad sužinotų, kiek yra sukaupta pinigų”, – paaiškino K.Kuprienė.

Administratoriai turi teisę rinkti lėšas į kaupiamąjį fondą, jeigu tam pritaria pusė namo gyventojų. Surinkti pinigai bus naudojami pastatų remontui.

Vėlavo pateikti duomenis

„Žaidas” vakar informavo, kad Kauno savivaldybei neinformavus šios bendrovės apie naujus šilumos ūkio priežiūros tarifus, gyventojus pasiekė klaidingos liepos mėnesio sąskaitos. „Centro seniūnijos gyventojų permokėti pinigai už šilumos ūkio priežiūrą bus kompensuoti pateikiant sąskaitas už rugpjūčio mėnesį”, – teigė „Žaido” projekto vadovas Tomas Augutavičius.

Energetikos skyriaus vyr. specialistas, laikinai einantis vedėjo pareigas Kastytis Rekus pripažino, kad Savivaldybė laiku nepateikė informacijos apie pasikeitusį mokestį. „Tokias sąskaitas gavo tik dalis gyventojų”, – teigė jis. Anot „Žaido”, kai kurių namų gyventojai gavo dvigubai didesnes sąskaitas už šilumos ūkio priežiūrą.

Kai kurie moka mažiau

Tačiau ne visiems nuo šiol tenka mokėti daugiau. Nemažai Gričiupio seniūnijos gyventojų gavo mažesnes nei iki šiol sąskaitas. Vienas dviejų kambarių butą turintis kaunietis sakė, kad anksčiau Panemunės butų ūkiui mokėdavo apie 16 litų per mėnesį, dabar naujajam administratoriui – Kauno savivaldybės butų ūkio įmonei – reikės mokėti 13,78 lito.

Vakar K.Kuprienė taip pat informavo, kad jau parinkta ir Šilainius administruosianti įmonė – Vilniaus UAB „Namų priežiūros centras”.

Senų namų gyventojai kentės

Iki šiol visų namų gyventojai mokėjo vienodą 5 centų už kv. m. administravimo mokestį ir 8 centų už kv. m. nuolatinės techninės priežiūros mokestį. Gyventojai buvo nepatenkinti butų ūkių įmonių darbu.

Administravimo konkursuose mažiausią administravimo kainą pateikė AB „City Service”, kuri administruoja Dainavos seniūnijos namus, ir „Santakos butų ūkis”, kuris dirba Eiguliuose. Čia administravimo mokestis yra 3,9 cento už kv. m. (be PVM). Kitur šis tarifas svyruoja nuo 4,3 cento (namai be centrinio šildymo Žaliakalnyje) iki 8,8 cento už kv. m (namai su centriniu šildymu Aleksote).

Civilinis kodeksas įpareigoja administruojančias įmones veikti gyventojų naudai, t.y. rūpintis kuo mažesnėmis techninės priežiūros kainomis ir geresne priežiūros kokybe, tačiau skirtinguose mikrorajonuose šios paslaugos įkainiai labai skiriasi.

Techninės priežiūros tarifas gali būti nuo 6,9 cento iki 16,7 cento už kv. m be PVM. Brangiausiai kainuoja senesnių kaip 35 metų namų, kuriuose yra visi patogumai, priežiūra. Kaip tik tokių daugiausia yra Centro seniūnijoje, o jos gyventojams bene labiausiai padidėjo administratoriaus siunčiamos sąskaitos.

Kauno mieste yra per 5100 daugiabučių namų. Iš jų tik apie 1320 yra įsteigę daugiabučių namų savininkų bendrijas, kurios pačios rūpinasi savo namų priežiūra.