Lietuvoje planuojama įgyvendinti grandiozinę žemesnės valdymo grandies reformą
Per pusantrų metų apskritys Lietuvoje praras nemažai įgaliojimų, nes didesnę dalį jų žadama perduoti savivaldybėms. Taip bus po truputį dedamas teisinis pagrindas iš viso panaikinti apskritis, nors tam prireiks ir Konstitucijos pataisos.
Įrašyta programoje
Vakar Vyriausybės posėdyje svarstyta, kaip galima būtų decentralizuoti centrinio valdymo institucijų šiuo metu vykdomas funkcijas. Be didesnių diskusijų pritarta, kad kai kurių įgaliojimai turėtų būti iš apskričių perduoti savivaldybėms.
Tokie darbai numatyti ir Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės, pradėjusios dirbti prieš mėnesį, veiklos programoje iki 2008 metų. „Reformuoti apskričių administracijas, paliekant joms regioninių projektų rengimo, vykdymo ir koordinavimo funkcijas”, – įrašyta šiame dokumente.
Prieš kelerius metus ankstesnė Vyriausybė patvirtino programą, kaip ir per kiek laiko turi būti mažinami apskričių įgaliojimai įvairiose srityse, pamažu perduodant juos žemesnei valdžios grandžiai – savivaldybėms. Dabar Vyriausybė nusprendė įgyvendinti antrąjį šio plano etapą. Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys „Kauno dienai” paaiškino, kad įgyvendinus plane įrašytas antrojo etapo priemones, savivaldybėms bus perduoti dabartiniai apskričių įgaliojimai žemėtvarkoje, taip pat dalis įgaliojimų socialinių paslaugų organizavimo, švietimo, profesinio mokymo, civilinės saugos, aplinkos apsaugos ir kultūros srityse.
Įgyvendins 2008-aisiais
Iki kitų metų vidurio ministerijos turės parengti įstatymų pakeitimų projektus, kurie leis sumažinti apskričių įgaliojimus. Tikimasi, kad projektams iki 2007 metų pabaigos pritars Seimas ir jie galės įsigalioti nuo 2008-ųjų.
Vyriausybės planuose įrašyta, kad iki 2007 metų pabaigos apskritys turėtų baigti nuosavybės grąžinimo procesą. „Nėra tikslinga judinti žemėtvarkos reikalus, iki šis procesas baigsis. Tik tuomet, kai žemės reforma pasibaigs, bus galima visus žemės tvarkymo reikalus perduoti savivaldybėms”, – aiškino ministras.
Rengiantis numatomai įgaliojimų perdavimo reformai, kitų metų pirmajame ketvirtyje numatyta padidinti socialinių darbuotojų skaičių seniūnijose. Be to, bus skirta daugiau biudžeto dotacijų savivaldybių socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, etatams steigti ir išlaikyti.
Iki 2008 metų vidurio iš apskričių savivaldybėms bus peruotos valstybinių vaiko globos institucijų steigėjo funkcijos. Savivaldybėms atiteks ir specialiųjų, sanatorinių mokyklų, ligoninių mokyklų, menų gimnazijų, kurios komplektuojamos daugiausia iš jų teritorijose gyvenančių vaikų, steigėjo funkcijos. Apskritys turės mažiau įgaliojimų ir kitose srityse. Numatoma, kad iki kitų metų vidurio jos neteks ir valstybinės miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkcijos bei paminklotvarkos funkcijos.
Tektų keisti Konstituciją
R.Šukys tikisi, kad, sumažinus apskričių funkcijas, „sprendimai, kurių reikia gyventojų poreikiams tenkinti ir ūkio subjektų veiklai užtikrinti, bus priimami arčiausiai jų esančiose viešojo administravimo įstaigose, tai yra savivaldybėse”.
Tačiau ministras neprognozavo, kada galėtų būti įgyvendinti pasiūlymai stambinti apskritis arba jas išvis panaikinti. „Tai šiek tiek tolimesnės perspektyvos reikalas. Įgyvendinus planą, kuris dabar pasiūlytas Vyriausybės, apskritims vis dar liks tam tikri koordinaciniai įgaliojimai. Be to, aukštesnieji administraciniai vienetai yra numatyti Konstitucijoje, todėl apskričių panaikinimas galimas tik pakeitus Pagrindinį šalies įstatymą”, – „Kauno dienai” sakė R.Šukys.