Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis 2005 m. 43 procentai visų vadovų (įstatymų leidėjų, vyresniųjų pareigūnų ir valdytojų) buvo moterys. Lietuva – viena iš pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje pagal moterų vadovių dalį. Moterų vadovių daugiau tik Latvijoje – 44.
Didėja moterų ir vyrų užimtumo lygis. 15–64 m. amžiaus moterų užimtumo lygis per metus išaugo nuo 57,8 procento 2004 m. iki 59,4 procento 2005 m. Vyrų atitinkamai nuo 64,6 iki 66 procentų. Moterų nedarbo lygis buvo 8,3 procento, t. y. šiek tiek aukštesnis negu vyrų (8,2 procento). Mažiausias moterų nedarbo lygis buvo Airijoje (4 procentai), Jungtinėje Karalystėje (5 procentai), didžiausias – Lenkijoje (19 procentų), Slovakijoje (17 procentų). Vyrų mažiausias nedarbo lygis buvo Airijoje, Kipre, Nyderlanduose – (4 procentai).
2005 m. moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1230 litų ir buvo 17,6 procento mažesnis negu vyrų (1493 litai). 2005 m. moterų bruto darbo užmokestis padidėjo 10,8 procento (vyrų – 9,3 procento).
Aukštosiose mokyklose – dominuoja merginos
2005–2006 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose studijavo 60 procentų merginų ir 40 procentų vaikinų. Merginos sudarė 89 procentus studijuojančių socialines paslaugas, 81 – sveikatos priežiūrą, 76 – pedagogiką, 69 – verslą ir administravimą. Daugiau vaikinų studijavo transporto paslaugas – 90 procentų, inžineriją – 85, kompiuteriją – 82, architektūrą ir statybą – 68 procentai.
Dauguma (88 procentai) bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų – moterys. Profesinėse mokyklose dirbo 67 procentai, kolegijose – 70 procentų moterų, universitetuose didesnė dalis vyrų – 53 procentai. Apie pusę tyrėjų, dalyvaujančių mokslo tiriamojoje veikloje, sudarė moterys, o tarp habilituotų daktarų jų buvo tik 15 procentų.
Moterys gyvena ilgiau
2006 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1817 tūkst. moterų ir 1587 tūkst. vyrų. Moterys sudarė 53,4 procento visų gyventojų, 1000-iui vyrų teko 1145 moterys.
Moterų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė – 77 metai, vyrų – 65 metai. Tai didžiausias skirtumas Europos Sąjungoje. Mažiausias skirtumas Maltoje – 4 metai, Švedijoje – 5 metai. Estijoje moterys gyvena 11 metų ilgiau, Latvijoje – 10, Vengrijoje – 8.
2005 m. susituokė 19,9 tūkst. porų. Tuokiasi kiek vyresnio amžiaus žmonės: vidutinis pirmą kartą besituokiančių moterų amžius 25 metai, vyrų – 27 metai (2000 m. atitinkamai 24 ir 26). Vidutinis moters amžius tuokiantis pirmą kartą Danijoje, Švedijoje – 31 metai. Jauniausios nuotakos Lenkijoje – 24 metų, Latvijoje, Slovakijoje – 25 metų.
Daugiau vyrų negu moterų miršta dėl nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir kitų išvengiamų mirčių, o ypač dėl savižudybių. 2005 m. 100 tūkstančių moterų teko 68 mirusios dėl minėtų mirties priežasčių (iš jų 13 nusižudžiusių), 100 tūkstančių vyrų – 271 (iš jų 68 savižudžiai).
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2005 m. nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 20,5 tūkst. moterų ir 32,1 tūkst. vyrų (2004 m. atitinkamai 21,6 ir 32,4). Iš 1000-io nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aukomis tapo 11 moterų, 20 vyrų.
Smurtas šeimoje – kasdien
Buvo nužudytos 134 moterys ir 327 vyrai (2004 m. atitinkamai 130 ir 228). Sunkius sveikatos sutrikdymus patyrė 63 moterys ir 299 vyrai (2004 m. atitinkamai 62 ir 311).
2005 m. nuo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio nukentėjo apie 500 moterų. Užregistruojama daug seksualinės prievartos atvejų – 2005 m. tokią prievartą patyrė 418 moterų ir 25 vyrai.