„DnB Nord” banko atstovai paneigė, kad Kauno savivaldybė įsipareigojo jiems mokėti milžiniškas palūkanas
Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas vakar patvirtino, kad bendrovė „Kamesta” sutinka nutraukti Aleksoto transporto mazgo koncesijos sutartį. Tačiau greičiausiai tai bus padaryta jau pastačius objektą.
Viešai paskelbus, kad dėl šio sandorio miestas galėjo prarasti apie 20 milijonų litų, Vidaus audito skyrius pradėjo tyrimą. Jį žadama baigti per porą savaičių, tačiau jau kilo įtarimų, kad iš šios sutarties galėjo pasipelnyti ne bankas, o bendrovė „Kamesta”.
Bankininkai jaučiasi situacijos įkaitais
„DnB Nord” banko specialistai vakar paneigė įtarimus, kad už 15,5 milijono litų paskolą per 25-erius metus jiems būtų atseikėta net 26,6 milijono litų palūkanų.
„Minėta palūkanų suma neatitinka tikrovės”, – „Kauno dienai” sakė „DnB Nord” banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas. Daugiau bankininkai nieko nekomentavo, nes bendrovė „Kamesta” yra jų klientas. Neoficialiais duomenimis, palūkanos siekia vos 6,6 milijono litų. Tai sukėlė įtarimų, kad 20 milijonų litų planuota „pradanginti” „Kamestoje”. „Kauno dienai” vakar nepavyko susisiekti su atostogaujančiu bendrovės generaliniu direktoriumi Valentinu Marcinkevičiumi. Kiti „Kamestos” atstovai koncesijos sandorio peripetijas komentuoti atsisakė.
Politikai sutarties priedų nematė
Kauno politikai praėjusių metų vasarą pritarė, kad su bendrove „Kamesta” būtų pasirašyta koncesijos sutartis. Tačiau dabar paaiškėjo, kad miesto Tarybos nariams net nebuvo pateikti sutarties priedai. Tarp jų ir itin svarbūs – statybos darbų atlikimo grafikas bei mokėjimo tvarka. Įtariama, kad šie priedai buvo parengti tik praėjusių metų pabaigoje.
Pagal bendrovės „Kamesta” pateiktus apskaičiavimus, finansiniai kaštai siekia 26,6 milijono litų. Tai yra 1,71 karto daugiau nei pati paskola. Tačiau jau dabar kai kurie Savivaldybės administracijos atstovai prabilo, kad realūs finansiniai kaštai tėra 6,6 milijono litų.
Vidaus audito skyriaus vedėja Stasė Rožukienė vakar nekomentavo atliekamo tyrimo preliminarių versijų, tačiau po dviejų savaičių žadėjo pateikti galutines išvadas.
Galėjo pasipelnyti iš Savivaldybės
Aleksoto transporto mazgo koncesijos konkurse dalyvavo vienintelė „Kamesta”. Bendrovės pateiktame pasiūlyme buvo teigiama, kad į šį objektą verslininkai investuos apie 5 milijonus litų savų lėšų. Tačiau per derybas šio pažado neliko, tačiau atsirado iki tol nenumatytas Savivaldybės administracijos pradinis įnašas, kuris siekia 6,9 milijono litų.
Savivaldybė taip pat įsipareigojo skirti premijas už anksčiau atliktus darbus. Mėnuo įkainotas 100 tūkstančiu litų. Dar įdomiau, kad anksčiau pastačius objektą sutarties galiojimo terminas nesutrumpėja ir koncesijos mokestis gali būti mokamas ne 23, o 24 metus. Savivaldybės administracijos specialistų skaičiavimais, dėl to bendrovė „Kamesta” nepagrįstai ir nesąžiningai gali gauti iš Savivaldybės 2 milijonus litų.
Koncesijos nebus?
Savivaldybės administracijos direktorius A.Keserauskas teigė, kad šiuo metu rengiamas oficialus raštas dėl koncesijos sutarties nutraukimo.
„Su „Kamestos” vadovais esame žodžiu sutarę, kad koncesijos sutartis bus nutraukta. Abi pusės tam pritaria. Dabar turime išsiųsti oficialų raštą. Manau, kad tinkamiausias laikas nutraukti šį sandorį – užbaigus statybos darbus. Tuomet atsiskaitytume su „Kamesta”. Mums įtarimų sukėlė ne statybos, bet finansiniai kaštai”, – teigė A.Keserauskas. Būtent jis viešai prabilo apie Savivaldybei nenaudingą sandorį ir inicijavo Vidaus audito skyriaus atliekamą tyrimą.
Pagal pasirašytą sutartį, Aleksoto tilto transporto mazgas turi būti pastatytas iki kitų metų spalio.