Plungėje prieš ketverius metus savo veiklą pradėjusi įmonė „Logrenta”, užsiimanti rąstinių ir karkasinių namų statyba, įrodė, kad labai norint galima išplėsti verslą ir neturint pinigų. Tam reikia didelio noro ir idėjos.
Plungės rajono Kaušėnų kaime įsikūrusi bendrovė – viena iš dvidešimties Rąstinių namų statytojų asociacijos narių. Šiais metais Plungės rajono savivaldybė už gerus veiklos rezultatus bei plėtrą „Logrentai” skyrė pirmąją vietą mažųjų įmonių kategorijoje.
Bendrovės direktorius Laurynas Mitkus sako, kad verslą pradėjo prieš trejus metus dviese: jis ir bendramintis Nerijus. Dabar įmonėje apie 50 darbuotojų. Čia dirba ne tik Plungės rajono gyventojai, bet ir atvykusieji iš Jurbarko, Kaišiadorių, kitų rajonų. Pasak Mitkaus, jų įmonei kol kas nestinga darbuotojų ir darbo jėgos nutekėjimas į užsienį nėra labai juntamas. Jo manymu, svarbu laiku išmokėti atlyginimus ir suteikti žmonėms kuo geresnes darbo sąlygas.
„Dabartinis „Logrentos” gamybos direktorius Nerijus Eimutis mokėjo gerai statyti rąstinius namus, o aš turėjau veikiančią įmonę ir žinojau, kaip parduoti, – prisimena Laurynas. – Taigi nutarėme kurti bendrovę, nors neturėjome nei įrengimų, nei patalpų, nei darbuotojų. Svarbiausia buvo rasti pirmąjį klientą”, – tęsia Laurynas. Jis sako, kad nuo pat įmonės įsteigimo žinojo, jog savo paslaugas siūlys ne Lietuvos užsakovams, todėl buvo sugalvotas prekių ženklas LHM (Log House Masters).
Pradžia – avantiūristinė
Mitkus pasakoja, kad Norvegijos ambasados interneto svetainėje rado apie 10 verslininkų adresų, kurie ieškojo rąstinius namus statančių bendrovių. „Po pirmojo skambučio į Norvegiją paaiškėjo, kad mums reikia interneto svetainės. Ją sukūrus bendrauti su skandinavais buvo lengviau. Ir netikėtai atsitiko taip, jog vienas potencialus užsakovas po mėnesio panoro pamatyti mūsų statytus pastatus, cechus ir kita”, – prisimena Mitkus. Tai buvo rimtas išbandymas, nes per tokį trumpą laiką reikėjo rasti užsakovą, užsakyti rąstus, juos išpjauti, apdoroti, išdžiovinti ir bent jau pradėti statyti.
„Kada sužinojome, kad po mėnesio norvegas lankysis Lietuvoje, turėdamas tikslą iš kelių įmonių pasirinkti vieną gamintoją, per dvi dienas suradome ne tik užsakymą, bet ir gamybines patalpas. Stengėmės būti panašūs į stabiliai veikiančią ne vienos dienos įmonę”, – sako Eimutis.
„Vienam giminaičiui reikėjo pirties, tad pasiūlėme ją pastatyti pigiau. Sutarę kainą iš karto pradėjome ieškoti rąstų, vėliau įmonės, galinčios juos išpjauti, džiovyklos rąstams išdžiovinti. Išdžiūvę rąstai, tinkami pirčiai statyti, į cechą pateko tik likus trims dienoms iki norvego vizito. Dirbome negailėdami jėgų, ir iki atvažiuojant norvegui spėjome sukirsti kelis vainikus”, – pritarė Mitkus.
Svečiui išvažiavus derybos truko dar keturis mėnesius. Galiausiai po ilgų svarstymų norvegas pasirašė sutartį. Gavusi šią sutartį „Logrenta” persikėlė į kitas gamybines patalpas ir jose dirba iki šiol.
Vertina kokybę
Kaip žinoma, skandinavams įtiko lietuvių darbo kokybė. Pernai bendradarbiaudami su norvegų įmone „Loca” lietuviai atliko Masačiūsetso technologijų instituto (JAV) užsakymą, pagal kurį buvo pastatytas instituto laboratorijos ir bendrabučių pastatų kompleksas tolimoje Norvegijos šiaurėje.