Rūpėjo tik karaliaus šlove pasišildyti

Gal Aleksandro paminklo statytojai Panevėžyje jau gailisi įvykdę šį savo sumanymą ir mąsto apie monumento nugriovimą?

Juk dar prieš paminklo kūrimą jo idėjos autoriai sutiko nemenką pasipriešinimą tų, kurie Didįjį Lietuvos kunigaikštį ir Lenkijos karalių vadino tik niekam tikusiu plevėsa, lėbautoju, žydų siaubu, o ne Panevėžio įkūrėju.

Galbūt juos paveikė tie argumentai ir jie visiškai pasidavė oponentams, sutiko su jų nuomone?

O gal tiesiog pastatė prieš kelerius metus paminklą, atliko svarbiausią – įsiamžino jame savas pavardes, ir to gana?

Tokius klausimus vieni kitiems uždavinėjo paprasti panevėžiečiai, Aleksandro mirties 500-ųjų metinių dieną prie jo paminklo Panevėžyje neišvydę nė apvytusio gėlės žiedo.

Prezidentas pagerbė vainiku

Panevėžiui apie itin reikšmingą jo įkūrėjo sukaktį praėjusį šeštadienį priminė pranešimai iš sostinės.

Šalies prezidentas Valdas Adamkus tą dieną pagerbė prieš 500 metų mirusio Aleksandro Jogailaičio atminimą ir išreiškė nuomonę, kad šalies visuomenės ne iki galo suvokta šio Lietuvos valdovo reikšmė istorijoje.

„Džiaugiuosi, kad šiandien galime priminti faktą, jog Aleksandras Jogailaitis buvo pagrindinis žmogus, kuris po ilgo laikotarpio, po unijos, surišusios Lietuvą į vieną valstybę su Lenkija, grąžino Lietuvai valstybingumą.

Manau, tas faktas turėtų būti daugiau akcentuotas, ypač jaunojoje kartoje“, – sakė V.Adamkus po to, kai padėjo gėlių vainiką prie Aleksandro Jogailaičio kapo Vilniaus Katedros požemyje.

Nežino, nes atostogauja

Panevėžyje prie Aleksandro paminklo neatsirado vainikų ir gėlių nei šeštadienį, nei vėliau. Tuščią paminklo papėdę užfiksavo mūsų fotokorespondentas ir užvakar.

Ar Panevėžio valdžia ir bendruomenė nesijaučia dėkinga už miesto įkūrimą Didžiajam kunigaikščiui? Ar tiesiog nemano, kad tai svarbi ir reikšminga data?

„Negaliu atsakyti nieko, nes atostogauju“, – taip į klausimą apie nepagerbtą karalių atsakė už miesto kultūrą atsakingas vicemeras Kastytis Vainauskas.

Šiuo metu ir jį, ir patį merą Vitą Matuzą pavaduojantis Petras Luomanas iškart sutiko, kad negerai, jei prie paminklo miesto įkūrėjui jo mirties jubiliejaus dieną nepadėta nė gėlių puokštės.

„Jei lankome kapą savo artimo, visada mirties dieną uždegame žvakutę, padedame gėlių“, – svarstė pašnekovas.

P.Luomanas sutiko, kad toks svarbios datos ignoravimas tikrai leidžia spėlioti, jog visi Aleksandro garbintojai staiga perėjo į jo dergėjų pusę.

Tačiau kas dėl to kaltas, kad pražiopsota tokia data, vicemeras atsakyti negalėjo.

Atostogauti išeidamas K.Vainauskas jo dėl to niekuo neįpareigojęs, nieko nepriminęs. Gal tuomet, P.Luomano nuomone, turėtų atsakyti savivaldybės Kutūros skyrius, šiaip jau besirūpinantis įvairiomis sukaktimis.

Jokios misijos neperdavė

Tačiau ir Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė negalėjo apie šią problemą nieko pasakyti. Ji sakė sąžiningai prisipažįstanti negirdėjusi apie įvykį ničnieko.

Vedėja teigė, kad bent jau iki šiol skyrius nebuvo įpareigotas sekti svarbių datų, o paminklo statymo iniciatyvinė grupė neperdavė jų skyriui jokios garbingos misijos pagerbti Aleksandrą ypatingomis progomis.

L.Krasauskienė spėjo, kad gal čia turėtų būti kultūros paveldo kuruotojų pareiga.

„Pernai nepadėjome, tai kodėl turime šiemet dėti tas gėles?.. Prie vienų dedame, prie kitų – nededame. Gal mes labiau mylime savo krašto žmones?“ – dar bandė svarstyti L.Krasauskienė.

Kodėl turėtų jaudintis?

Aleksandro paminklo fondo valdybos pirmininkas yra dabar Seimo nariu esantis teatro režisierius Julius Dautartas.

Įdomu tai, kad J.Dautarto pavardė ant paminklo iškalta net du kartus. Kaip kūrybinės grupės nario ir kaip paminklo statymo fondo valdybos nario. Tačiau trečiajame, finansinių rėmėjų sąraše J.Dautarto pavardės jau nematyti.

Kaip kūrybinės grupės nario J.Dautarto pavardė iškalta net garbingesnėje vietoje nei paties paminklo autoriaus garsaus skulptoriaus Stasio Kuzmos pavardė.

Į žurnalistės klausimą apie nepagerbtą Panevėžio įkūrėją J.Dautartas reagavo santūriai.

„Kodėl turėčiau jaudintis? – klausė pašnekovas. – Paminklas stovi, ir viskas“.

J.Dautartas aiškino, jog iniciatyvinė grupė organizuoja kitus dalykus ir toliau ramiai dirba, aiškindamasi istorinę tiesą apie Aleksandro asmenybę.

„Mes džiaugiamės, kad prezidentas V.Adamkus pagerbė Aleksandrą ir jį įvertino kaip įdomų, dramatiško likimo valdovą. Juk Aleksandro nuopelnai neabejotini pradedant pinigų reforma ir baigiant Vilniaus gynybine siena. Jis net pirmąją žvalgybą Lietuvoje buvo suorganizavęs, liepdamas sekti rusų pirklių namus“, – aiškino J.Dautartas.

Paklaustas, gal čia ir miesto valdžios abejingumas kaltas, konservatorius sutiko, kad „gal nedidelės problemos valdžios egzistuoja“, bet manė, jog tai visos miesto bendruomenės klausimas.

Tačiau režisierius džiaugėsi, kad kartais prie paminklo Panevėžio įkūrėjui būna padėta gėlių, jas, pasak jo, atneša paprasti panevėžiečiai.

„Mes dėsime per miesto gimtadienį. Dabar vasaros metas ir valdybos nariai išsivažinėję“, – sakė J.Dautartas.

Paklaustas, ar vis dėlto istorikai dar abejoja dėl Aleksandro mirties datos, režisierius kiek sutriko ir atsakė, kad šio Lietuvos kunigaikščio mirties data yra rugpjūčio 5 diena.

Vyktų tik į Vilnių

Aleksandras yra ir Pasvalio įkūrėjas. Pastarajam miestui statyti Lietuvos kunigaikštis savo aktu davė pradžią netgi anksčiau.

„Jei ir dėčiau gėlių jo mirties metinių garbei, tai ne Panevėžyje prie paminklo, o Vilniaus Arkikatedroje, kur yra jo karstas“, – sakė žurnalistei Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.

Kartu meras pajuokavo, kad buvo laikai, kai gėles ir prie Lenino paminklo Vilniuje dėdavome.

Vis dėlto G.Gegužinskas pripažino, kad jeigu Pasvalyje būtų kažkuo įamžintas Aleksandro atminimas, gėlių tokia proga tikrai jam nuneštų.

„Girdėjau, Panevėžyje ir Servanteso mirties metinių proga buvo nunešta gėlių prie jo garsiausio herojaus Don Kichoto paminklo. Ir net Ispanijos ambasadorius buvo atvykęs“, – prisiminė pasvalietis.

Nes brangūs abu

Don Kichoto skulptūra Panevėžyje stovi prie „Meno“ teatro. Jos pastatymu taip pat rūpinosi J.Dautartas, tuomet dar dirbęs šio teatro vadovu, o ją finansavo pinigus į visas puses tuomet švaisčiusi „Ekrano“ bendrovė, vėliau pinigais parėmusi ir J.Dautartą rinkimuose į Seimą.

Žurnalistei persakius Pasvalio mero žodžius J.Dautartui, šis iš karto atsakė nieko čia blogo nematąs.

„Man jie brangūs abu. Be to, jei jau taip, tai prie Aleksandro paminklo ir lenkų valdžios atstovai turėtų atvykti“, – ekspromtu sumąstė seimūnas.

Rėmė miestų raidą

Kaip praneša istorikai, 1506 metų rugpjūčio 19 dieną Aleksandras mirė Vilniuje ir buvo palaidotas Katedroje. Čia yra palaidotas ir jo brolis – Lietuvos globėjas šv. Kazimieras.

1931 metais atrasti Aleksandro Jogailaičio palaikai buvo perkelti į mauzoliejų po šventojo Kazimiero koplyčia.

1461 m. gimęs Aleksandras Jogailaitis – Jogailos anūkas ir šventojo Kazimiero brolis, Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas 1492 metais. Jis deklaravo Lietuvos valstybės teritorijos suverenumą ir jos teritorijos integralumą, sustiprino Ponų tarybą, tuo padėdamas pamatus Lietuvos parlamentarizmui.

Aleksandro laikais buvo įvykdytos svarbios Lietuvos valstybės valdymo reformos, 1501 metais jis buvo išrinktas Lenkijos karaliumi. Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius aktyviai rėmė Lietuvos miestų raidą, teikė jiems privilegijas.

Siekdamas didesnės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vidinės vienybės, Aleksandras buvo aktyvus katalikų ir stačiatikių bažnyčių vienybės šalininkas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.