Vasaros tragedijos vietoj malonumų

Išgelbėti skęstantįjį toli nuo kranto gali tik gerai mokantis plaukti

Karštą vasaros dieną maudytis upėje, ežere ar jūroje yra didelis malonumas, tačiau neatsargus elgesys vandenyje kelia grėsmę gyvybei.

Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai ragina gyventojus net ir trumpam nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų, patiems laikytis visų saugumo priemonių. Didelių karščių metu labai nusekus atviriems vandens telkiniams padidėja įvairių nelaimingų atsitikimų – sunkių stuburo traumų, patirtų neatsargiai nardant, grėsmė.

Vaikai neįvertina pavojaus

Rizikuoti savo sveikata ir net gyvybe labiausiai linkę vaikai. Statistikos departamento duomenimis, nelaimingų atsitikimų metu miršta daugiau vaikų nei nuo visų ligų kartu sudėjus. Nuskendę vaikai iki 14 metų amžiaus užima pirmą vietą nelaimingų atsitikimų statistikoje.

Pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo atsitiktinio paskendimo rodiklis 100 tūkst. gyventojų: Kauno apskrityje nuo 9,7 (2002 m.) iki 4,9 (2004 m.), Lietuvoje nuo 12,4 (2002 m.) iki 8,9 (2004 m.). Tačiau, visuomenės sveikatos specialistų teigimu, laikantis saugumo priemonių galima išvengti dar daugiau beprasmių mirčių ir sunkių traumų.

Plaukia toli ir nepajėgia sugrįžti

Per 2001-2004 metus Kauno apskrityje nuskendo 213 gyventojų, iš jų 25 vaikai iki 14 metų amžiaus. 2004 m. besimaudydami atviruose vandens telkiniuose paskendo 34 Kauno apskrities gyventojai (13 kauniečių), iš jų 5 vaikai iki 14 metų. Daugiausiai nuskendimų užregistruota 15-44 ir 45-64 metų amžiaus žmonių grupėse, devyni iš dešimties skenduolių – vyrai.

Pasak KVSC Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos Astos Garmienės, labiausiai gyventojai turėtų prižiūrėti mažus vaikus, kurie gali nuskęsti net labai seklioje vietoje ir per labai trumpą laiką. Didelis pavojus nuskęsti tyko vyresnių, 10 – 14 metų be priežiūros paliktų vaikų, kurie pajutę daugiau laisvės linkę elgtis rizikingai, neapskaičiuoja savo jėgų ir nuplaukę per toli nepajėgia sugrįžti.

Specialistai pataria

Pasak specialistų, svarbiausios nelaimių vandenyje priežastys yra besaikis alkoholio vartojimas, nemokėjimas plaukti, lažybos, aukšta vandens ir oro temperatūra, neatsargus nardymas tam nepritaikytose vietose.

Siekiant išvengti nelaimių, KVSC specialistai pataria įkaitus saulėje nešokti staiga į vandenį, o prieš tai juo apšlakstyti kūną. Pavojinga nardyti nežinomoje vietoje, ypač drumstame vandenyje, nes susižalojus į dugne esančius daiktus galima patirti pavojingas stuburo traumas. Reikia išmokyti vaikus plaukti, tačiau neleisti maudytis (netgi su pripučiamu žaislu ar gelbėjimo liemene) vietose, kuriose gylis didesnis už ūgį. Negalima leisti vaikams plaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų bei žaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį (prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas).

Ypač pavojinga išdykauti, vaikščioti ar suptis valtyje, nes ji gali apvirsti. Reikia mokyti vaiką, pamačius skęstantį draugą ar kitą asmenį, skubiai kviestis suaugusiųjų pagalbos, bet ne gelbėti jį pačiam. Visiems žinoma, kad pavojinga maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų, nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kurioje maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Beje, net ir tokiose vietose negalima plaukti už plūdurų, artintis prie praplaukiančių laivų, nes srovė gali įtraukti po laivo sraigtais.

Įsimintina, kad pradėjus skęsti reikia įkvėpti kuo daugiau oro ir mojuoti rankomis – taip atkreipsite dėmesį. Teikiantieji pagalbą skęstantįjį turėtų siekti lazda, stora medžio šaka arba numesti jam virvę. Gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas. Visiems reikia mokėti teikti pirmąją pagalbą. Gelbėjimo tarnybos telefono numeris – 112.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.