Mirtis tykojo Graikijos viešbučio baseine

Keturių žvaigždučių poilsio namų kieme kaunietę bandė gaivinti tik penkiolikametis sūnus ir įgūdžių neturintis registratūros darbuotojas

Vakar sukrėsti artimieji, draugai, kolegos atsisveikino su Violeta Klikūniene, 43 m. Kalniečių poliklinikos vaikų LOR ligų gydytoja. Jos palaikai išvežti kremuoti į Rygą.

Žavi ir energinga moteris iš Graikijos, kurioje džiaugėsi paskutinėmis gyvenime atostogomis, į Kauną sugrįžo cinkuotame karste. V.Klikūnienė dviejų sūnų akivaizdoje paskendo viešbučio baseine. Vidury dienos, aplink šurmuliuojant žmonėms.

Keturių žvaigždučių graikų viešbutyje neatsirado nei mediko, nei kompetentingo personalo darbuotojo, galėjusio suteikti turistei iš Lietuvos pirmąją pagalbą.

Apsaugos nebuvo

„Negalėjau net įsivaizduoti, kad galima paskęsti viešbučio baseine”, – „Kauno dienai” sakė velionės vyras 46 m. Raimundas Klikūnas, Kaune veikiančio airiško pabo „Fortas” savininkas.

„Bet kai nuskridęs pamačiau tą baseiną, viską supratau, – kalbėjo jis. – Trys metrai gylio.

Ir – nė vieno apsaugininko, gelbėtojo, nė vieno darbuotojo, kuris prižiūrėtų besimaudančius turistus. Tik kitą dieną po mano atvykimo jau pamačiau užrašą prie baseino, kad apsauga čia vis dėlto egzistuoja. Negaliu ginčytis, gal ir egzistavo, bet mūsų atveju ji nieko nepadėjo”.

R.Klikūnas į Graikijoje, Chalkidikės pusiasalyje, esantį viešbutį „Grecotel Pella Beach” skubiai išskrido po vyresniojo sūnaus Dovydo skambučio. Rugpjūčio 17-ąją, apie 14 valandą, ašarų smaugiamas penkiolikametis telefonu tėvui pranešė, kad mamos jau nebėra. Dešimties metų jo brolis Titas buvo ištiktas šoko.

V.Klikūnienė į Graikiją vyko tik su sūnumis. Vyras liko Kaune.

Iš baseino ištraukė sūnūs

Graikijos A kategorijos keturių žvaigždučių „Grecotel Pella Beach” viešbutyje – 180 kambarių pagrindiniame pastate ir vasarnamiuose. Be personalo, vienu metu čia gyvena vidutiniškai apie 500 žmonių.

Tačiau lemtingąją rugpjūčio 17-ąją tarp kelių šimtų turistų neatsirado žmogaus, kuris būtų padėjęs dviem lietuviams berniukams gaivinti iš baseino ištrauktą nebegyvą mamą.

Iš pradžių viešbučio baseine jie maudėsi visi trys – Violeta, Dovydas ir Titas. Paskui sūnūs iš baseino išlipo, palikę mamą paplaukioti su nardymo vamzdeliu ir akvalango akiniais.

Kai po kurio laiko Dovydas ir Titas nutarė žvilgtelėti, kaip sekasi mamai, jie išvydo ją gulinčią baseino dugne.

Persigandę berniukai sušoko į baseiną. V.Klikūnienę sūnūs pakėlė nuo baseino dugno ir ištraukė dviese, padėdami vienas kitam. Moteris jau neberodė jokių gyvybės požymių.

Greitoji neskubėjo

Vyresnysis, Dovydas, kaip mokėdamas puolė daryti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Vėliau prie jo prisijungė „Grecotel Pella Beach” registratūros tarnautojas.

Vienu metu pasirodė, kad tarsi jaučiami skenduolės pulso tvinksniai. Tačiau greitai V.Klikūnienės širdis nurimo visam laikui.

Nors skelbiama, kad viešbutis „Grecotel Pella Beach” įsikūręs 300 metrų iki kurorto centro, iškviestas greitosios pagalbos ekipažas, Dovydo Klikūno teigimu, atvyko ne greičiau nei per valandą.

Graikų medikai kolegei iš Lietuvos jau niekuo nebegalėjo padėti. Jie tegalėjo konstatuoti mirtį ir nugabenti V.Klikūnienės kūną į vietinius laidojimo namus.

„Oficiali versija – ji paskendo. Prielaida, kad galėjo sustreikuoti širdis, nepasitvirtino”, – sakė „Kauno dienai” velionės vyras R.Klikūnas.

Vaikus priglaudė „Novaturo” gidai

Skubiai atskridęs į Graikiją, R.Klikūnas savo sūnus rado kelionių organizatorės – Lietuvos bendrovės „Novaturas” gidų globoje. Graikijoje dirbantys „Novaturo” darbuotojai pasirūpino, kad berniukai būtų skubiai išgabenti iš „Grecotel Pella Beach” teritorijos. Pasilikti viešbutyje, kuriame ką tik nutrūko jų mamos gyvybė, Dovydas ir Titas nenorėjo. „Novaturo” gidai juos įkurdino pas save.

„Kauno dienos” paklaustas, ar jį pasitiko kas nors iš viešbučio „Grecotel Pella beach” vadovybės, ar pareiškė užuojautą ir pasiūlė pagalbą, R.Klikūnas atsakė, kad nieko panašaus nebuvo.

Iš viešbučio vadovybės – tyla

„Nemačiau nei viešbučio savininko, nei direktoriaus, nei kokio nors administracijos atstovo, – pasakojo velionės vyras. – Visiška tyla ir abejingumas, įprastas viešbučio gyvenimas, lyg nieko nebūtų nutikę”.

„Nesu labai jautrus žmogus, kurį reikėtų pulti guosti, raminti, – sakė R.Klikūnas. – Bet bent jau iš mandagumo viešbutis galėjo pasiūlyti man pasinaudoti automobiliu, duoti vairuotoją. Juk svetima šalis, o man reikėjo daug kur važinėti, sutvarkyti nemažai formalumų policijoje, laidojimo biure, ambasadoje”.

„Gal tas pabrėžtinas abejingumas – tai noras parodyti, kad viešbutis niekuo dėtas dėl nelaimės baseine?” – spėlioja kaunietis verslininkas.

R.Klikūnas savarankiškai kontaktų su graikų viešbučio vadovybe neieškojo. „Kalbėjausi tik su registratūros darbuotoju, kuris kartu su sūnumi bandė gaivinti žmoną, – kalbėjo jis. – Susitikau jį visiškai atsitiktinai, pasibaigus jo darbui. Pašnekėjome, jis papasakojo, kaip ten viskas buvo. Stengėsi žmogus, bet susidariau įspūdį, kad nei dirbtinio kvėpavimo, nei širdies masažo daryti jis visiškai nemoka”.

Jau pasisamdė advokatą

„Esu labai dėkingas bendrovei „Novaturas”, – sakė R.Klikūnas. – Nuvykęs į Graikiją, Lietuvos kelionių organizatorių dėka buvau išvaduotas nuo daugybės rūpesčių, per vieną dieną pavyko sutvarkyti visus su žmonos mirtimi ir kūno pergabenimu į Lietuvą susijusius formalumus”.

Pasak vyro, V.Klikūnienė, kaip ir kiti šeimos nariai, buvo apsidraudusi gyvybę. Tačiau vykdama su vaikais atostogauti į Graikiją, ji sumokėjo pinigus tik už standartinį kelioninį sveikatos draudimą.

„Novaturas” atsiskaitė su Graikijos laidojimo namais savo lėšomis. Graikų paslaugos kainavo 3000 eurų, bet juos bendrovė atsiims Lietuvoje iš draudikų”, – kalbėjo R.Klikūnas. Verslininkas pabrėžė, kad dar svarbesnė jam buvo moralinė ir organizacinė Lietuvos kelionių organizatorių pagalba.

Paklaustas, ar neketina žmonos mirties aplinkybes su viešbučio „Grecotel Pella Beach” pasiaiškinti teisme, R.Klikūnas atsakė: „Taip, aš jau pasisamdžiau advokatą. Tą padaryti man patarė Lietuvos ambasadoje Graikijoje”.

Būrėjos pranašystė

„Tai kažkoks siaubas… Mes visi negalime atsitokėti”, – vakar „Kauno dienai” sakė gera velionės pažįstama Laimutė Jurevičienė, kartu su kitais pažįstamais išlydėjusi kremacijai į Latviją V.Klikūnienės palaikus.

„Violeta taip svajojo apie tą kelionę į Graikiją, taip jos laukė, – pasakojo L.Jurevičienė. – Džiaugėsi, kad prieš rugsėjo pirmąją pailsės kartu su vaikais, pasidegins, prisimaudys. Tiesiog negalėjo sulaukti, kada išskris lėktuvas. O šiandien suprantame – šitaip ji veržėsi į savo mirtį”.

Kai kurie V.Klikūnienės bičiuliai žino, kad prieš skrydį į Graikiją velionė lankėsi pas būrėją. „Be reikalo ėjau! – pasakojo moteris draugėms. – Ta būrėja tik nuotaiką sugadino. Pradėjo kalbėti apie kažkokius mirties ženklus…”

Niekas negalėjo nujausti, kokia trapi riba skiria Violetos gyvenimą ir mirtį. „To negali būti”, – kartojo velionės palaikų pargabenimo į Kauną laukę jos draugai.