Praėjusią savaitę Lietuvos futbolo rinktinė draugiškas rungtynes Kišiniove su Moldovos nacionaline komanda pralaimėjo 2:3. Moldovos sostinėje lietuvius stebino 20 metų nesikeičiantis miestas ir naujas stadionas.
Mačas Moldovoje Lietuvos rinktinei buvo paskutinė repeticija prieš 2008 metų Europos čempionato atrankos varžybų pradžią. Lietuviams šiemet tai buvo trečiosios rungtynės. Kovo 1-ąją Tiranoje 2:1 nugalėta Albanijos ekipa, o gegužės 2-ąją Belchatove 1:0 įveikti lenkai. Jau rugsėjo 2 dieną lietuvių laukia mačas Neapolyje su pasaulio čempionais italais.
Atsigavęs Poškus
Į Kišiniovą Lietuvos rinktinė vyko ne geriausios sudėties. Dėl traumų negalėjo padėti Edinburgo „Hearts” futbolininkai Deividas Česnauskis, Edgaras Jankauskas ir Marius Žaliūkas, o Saulius Mikoliūnas buvo perleistas šalies jaunimo komandai, kuri Kaune žaidė oficialias Europos čempionato atrankos rungtynes su gruzinais. Ypač skausminga buvo neseniai iš „Kauno” į „Hearts” perėjusio atraminio saugo M.Žaliūko trauma. Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris jo poziciją Kišiniove patikėjo gynėjui Rolandui Džiaukštui, tačiau šis sprendimas nepasitvirtino. Pirmo kėlinio pabaigoje R.Džiaukštas buvo perkeltas į kairiojo gynėjo vietą, o atraminio saugo poziciją užėmė Aidas Preikšaitis.
Mačas Moldovoje prasidėjo lietuvių atakomis. 8-ą minutę Robertas Poškus iš baudos aikštelės spyrė kamuolį vartų link, bet pataikė į virpsto ir skersinio sandūrą. Tačiau dar po 6 minučių puolėjas savo pasiekė. Jis pelnė įvartį, kai kamuolį iš užribio į baudos aikštelę įmetė Marius Stankevičius. Deja, Italijos „Brescios” klubo gynėjas per šias rungtynes pasižymėjo tik tuo, kad toli numesdavo kamuolį. Jo rizikingi reidai į priekį „apnuogindavo” dešinį gynybos kraštą.
Visai kitaip galima kalbėti apie R.Poškų. Šis futbolininkas po nesėkmingo pernykščio sezono vėl žaidė taip, kaip yra įpratę matyti Lietuvos futbolo gerbėjai – labai agresyviai, nors kitąsyk ir pernelyg egoistiškai. Kartais jis neperduodavo kamuolio geresnėje pozicijoje buvusiems komandos draugams, o pirmo kėlinio viduryje Panevėžio „Ekrano” saugui Mantui Savėnui neleido atlikti baudos smūgio iš jo firminio taško.
Arbitras iš Ukrainos Vitalijus Godulianas Lietuvos rinktinei leido pirmauti tik minutę. Tuoj po R.Poškaus įvarčio jis į lietuvių vartus skyrė 11 metrų baudinį. Igoris Morinas net neprisilietė prie varžovo, bet šis baudos aikštelėje krito lyg pašautas. Baudinį įmušė Sergejus Dadu iš Maskvos CSKA.
Vis dėlto tai nedaug pakeitė rungtynių eigą. Lietuvos futbolininkai žaidė pranašiau, kėlė daug kampinių, po kurių prie Moldovos komandos vartų dažnai kildavo pavojus. 39-ą minutę puikų įvartį pelnė rinktinės kapitono pareigas ėjęs Tomas Danilevičius – jo beveik iš 25 metrų smūgiuotas kamuolys lietė skersinį ir įskriejo į vartus.
Po pertraukos Moldovos rinktinės treneris Anatolijus Teslevas pakeitė keturis futbolininkus ir šeimininkai pradėjo rungtyniauti kur kas agresyviau. Įtampa prie Lietuvos ekipos vartų didėjo. Rezultatą 57-ą minutę smūgiu iš 20 metrų išlygino Krivoj Rogo „Krivbas” (Ukraina) saugas Sergejus Iepureanu. Jis buvo paliktas visiškai laisvas prie baudos aikštelės prieigų.
Lietuvos komandos atakas pagyvino 62-ą minutę aikštėje pasirodęs „Ekrano” saugas Vitalijus Kavaliauskas. Per vieną savo reidą jis suklaidino net keturis varžovus, bet nesiryžo smūgiuoti į vartus, o visiškai be reikalo nutarė perduoti kamuolį į baudos aikštelę komandos draugams.
Rungtynių pabaiga pasižymėjo abipusėmis atakomis. 86-ą minutę į lietuvių baudos aikštelę įsiveržė Kazachstano „Aktobe” klubo puolėjas Sergejus Rogačiovas. Jį dengęs V.Kavaliauskas suklupo ir tuo pat metu varžovą pargriovė. Šįsyk teisėjas baudinį skyrė teisingai. Prie 11 metrų žymos stojęs Sergejus Kleščenka nepaliko jokių vilčių Žydrūnui Karčemarskui.
„Reikės daryti išvadas dėl komandos gynybos. Jei šiandien rungtynės būtų vykusios Italijoje, greičiausiai būtume patyrę skaudų pralaimėjimą. Tačiau kontrolinės varžybos tam ir skirtos, kad pamatytume, kokios sportinės formos yra futbolininkai, kokių korekcijų reikia rinktinės žaidimui”, – pažymėjo treneris Liubinskas.
Politika futbolui netrukdo
Kišiniove Moldovos ir Lietuvos rinktinės žaidė antrą kartą. 1992 metų gegužės 20 dieną respublikiniame stadione vykusios rungtynės baigėsi 1:1. Teko stebėti jas. Po 14 metų vėl atvykus į Moldovos sostinę apėmė jausmas, tarsi žiūrėtum kroniką apie sovietmečio miestus. Kišiniove statoma nemažai pastatų, tačiau miestas ne kažin kiek pasikeitęs. Vis dėlto vienu aspektu europinio lygio Vilniui dar labai toli iki Kišiniovo.
Moldovos rinktinė tarpvalstybines rungtynes pirmą kartą žaidė šių metų gegužės 20 dieną atidarytame moderniame „Zimbru” stadione. Ši vien futbolui skirta arena pastatyta „Zimbru” klubo generalinio rėmėjo „LUKoil” lėšomis. Stadiono, kuriame telpa 10 542 žiūrovai, statyba kainavo apie 14 mln. JAV dolerių. Šalyje didelės investicijos skaičiuojamos ne moldaviškomis lėjomis ar eurais, o doleriais. Jais, kaip pasakojo vietiniai, galima atsiskaityti ir turguje.
Arena pastatyta daugiabučių gyvenamajame rajone, todėl kai kurių namų gyventojai Moldovos ir Lietuvos futbolininkų rungtynes stebėjo iš savo balkonų. Tiesa, paskelbus apie planuojamą stadiono statybą ne visi žmonės apsidžiaugė šia žinia – juk kaimynystėje bus nuolat girdėti per varžybas keliamas triukšmas. Tačiau tada, kai daugiabučių gyventojams buvo išmokėtos gana solidžios kompensacijos, aistros nurimo.
„Zimbru” klubas yra SSRS čempionate rungtyniavusio Kišiniovo „Nistru” tradicijų perėmėjas. Buvusi reprezentacinė Moldovos futbolo komanda „Nistru” ir Vilniaus „Žalgiris” per SSRS pirmenybes nuo 1949 iki 1983 metų žaidė net 39 kartus.
1991-aisiais „Zimbru” atstovavo buvę Lietuvos rinktinės futbolininkai Robertas Tautkus ir Vladimiras Buzmakovas (dabar abu dirba Lietuvos futbolo federacijoje). Apie tai prisiminta puikioje (tiek poligrafijos, tiek informacijos požiūriu) programėlėje, išleistoje Moldovos ir Lietuvos ekipų rungtynių proga.
Kišiniove Lietuvos futbolo rinktinių direktorius ir delegacijos vadovas R.Tautkus buvo sutiktas kaip savas. Tiesa, jis sakė, kad „Zimbru” bazėje neberado kuklaus namelio, kuriame kadaise gyveno. Dabar bazėje šalia pagrindinio stadiono pastatytas šiuolaikiškas viešbutis, įrengtos dvi puikios treniruočių aikštės: viena – žolės, kita – naujausios dirbtinės dangos.
Moldovos rinktinė kurį laiką tarpvalstybines rungtynes žaidė Tiraspolyje, klubo „Šeriff” arenoje. Tačiau prieš porą metų į vadinamąją Padnestrės respubliką, kurioje yra Tiraspolis, buvo neįleistas Moldovos prezidentas, vykęs stebėti mačo su Ukrainos komanda. Tada šalies rinktinė vėl grįžo žaisti į Kišiniovą. Rungtyniavo sename respublikiniame stadione, o praėjusią savaitę debiutavo „Zimbru” arenoje. Vis dėlto Moldovos futbolo federacija neatsisako ambicijų statyti ir savo stadioną.
Laisvąja ekonomine zona vadinama Padnestrė, turinti atskirą valdžią ir vietinius rublius, yra Rusijos interesų zonoje, mat kadaise čia buvo įkurta nemažai buvusios SSRS karinės pramonės gamyklų. Tačiau politika futbolui įtakos neturi. Moldovos nacionalinėje divizijoje (Lietuvos A lygos pirmenybių analogas) rungtyniauja pusė – penki – Padnestrės klubų.
Moldovoje leidžiami keli sporto laikraščiai. Keturis kartus per savaitę rusų kalba išeinančiame „Sport Curier” rašoma beveik vien apie futbolą ir ypač daug dėmesio skiriama Nacionalinės divizijos bei pirmosios lygos varžyboms.