Pasaulio jaunių dviračių sporto čempionė Rasa Leleivytė ateityje tikisi atstovauti Lietuvos moterų rinktinei ir stipriam užsienio klubui
Ką tik Ignalinoje pasibaigusiose Lietuvos jaunių dviračių žaidynėse Rasa Leleivytė vėl demonstravo gerą sportinę formą. Grupinėse lenktynėse vilnietė pelnė pirmąją vietą – 60 km nuvažiavo per 1:12,45 val. Asmeninėse varžybose R.Leleivytei sekėsi ne taip gerai. Ji liko ketvirta, 15 km nuvažiavo per 30,12 minutės.
Sunkios lenktynės
R.Leleivytė jaunių žaidynėse dalyvavo ne visai pailsėjusi. Ji į Lietuvą grįžo ir varžybose dalyvavo iškart po pasaulio jaunių (iki 18 metų) čempionato, grupinėse lenktynėse tapusi nugalėtoja. 18 metų R.Leleivytė 68 km distanciją Belgijos „Spa-Fracorchamps” trasoje numynė per 2 valandas 1 minutę 16 sekundžių ir finiše spurtu aplenkė prizininkėmis tapusias itales Mariną Romoli bei Eleonorą Patuzzo. Lenktynės vyko „Formulės-1” trasoje.
„Trasa buvo labai sunki, kalnuota, – sakė lietuvaitės treneris Remigijus Kastanauskas. – Rasa visas varžybas nepaleido Europos čempionės danės Mie Bekker Lakotos, o varžybų pabaigoje stengėsi gerai finišuoti. Rasai pavyko ir ji užėmė pirmąją vietą. Bet lenktynės buvo sunkios”.
R.Leleivytė už savo pergalę dėkinga visai šalies merginų komandai. „Gerai sekėsi, komandos draugės labai daug prisidėjo prie mano pergalės. Be to, buvo man labai palanki trasa, su kalniukais. Teliko laimėti”, – prisiminė dviratininkė.
Visų lenktynių metu vyko įtempta kova dėl nugalėtojos titulo. „Sunkiausia buvo atlaikyti priešininkių atakas, nes jos bandė atitrūkti nuo grupės. Pagrindinė varžovė buvo danė, praėjusių metų pasaulio jaunių čempionė, o šiemet ji tapo Europos jaunių pirmenybių nugalėtoja, – sakė R.Leleivytė. – Tokių kaip aš jaunių čempionate buvo nemažai, 10 tikrai galima suskaičiuoti”.
Tačiau merginos tarpusavyje kovoja tik varžybų metu. „Aštrios konkurencijos nėra, išsukusios iš trasos mes normaliai bendraujame. Tik per lenktynes išryškėja kova ir konkurencija”, – teigė jaunoji sportininkė.
Patraukė Italija
R.Leleivytė daugiausia treniruojasi užsienyje. „Dažniausiai mes treniruočių stovyklas rengiame Italijoje, šioje šalyje praleidžiame daugiausia laiko. Pavasarį labai ilgai buvome Kryme, Ukrainoje. Vis dėlto Italijoje būname dažniausiai, – teigė dviratininkė. – Per metus tik porą mėnesių būnu Lietuvoje, kitą metų dalį praleidžiu užsienyje, nes vyksta įvairiausios varžybos ir treniruočių stovyklos. Visą laiką treniruojuosi su Lietuvos jaunių rinktine. Su merginomis būna smagu, bet komandoje tikrai yra tokių, kurios prilygsta man, reikia kovoti. Tai Aušrinė Trebaitė, Edita Legaliūnaitė, Roberta Pilkauskaitė”.
Dėl dažnų išvykų R.Leleivytė pasiilgsta Lietuvos, tačiau susitaikė su tuo, kad savo šalyje yra lyg svečias ir tėvus mato itin retai. „Mane artimieji jau supranta – toks sportininkų gyvenimas. Iš pradžių jiems buvo sunku, bet po truputį priprato”, – sakė dviratininkė.
Tačiau pasaulio čempionė džiaugiasi galimybe keliauti po pasaulį. „Mane sužavėjo Italija. Šios šalies kalbos dar gerai nemoku: ką kalba italai, suprantu, bet atsakyti jiems dar negaliu, – sakė dviratininkė. – Man ten aplinka patinka, labai malonūs žmonės, jie daug dirba dėl dviračių sporto ir jį mėgsta. Daugelis patys važinėja dviračiais”.
Pergales iškovoja užsispyrimu
Visas pergales pasaulio jaunių čempionė iškovoja dėl savo tvirto charakterio. „Tvirtai siekianti tikslo, ryžtinga, kovinga, pasiruošusi siekti gerų rezultatų, – taip apie savo auklėtinę kalbėjo G.Kastanauskas. – Seniau jos charakteris buvo sunkokas – karšta, užsideganti, o dabar po truputį tampa švelnesnis. Tačiau ji visada siekia tik pergalės, toks jau jos būdas”.
Apie dviratininkę gerai atsiliepė ir Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinis sekretorius Antanas Taučius. „Apie ją galvoju tik gerai, protinga mergaitė, visada žino, ko siekia. Ateityje turėtų būti gera sportininkė, nes yra valinga, užsispyrusi ir siekia tikslo bet kokia kaina, – pabrėžė A.Taučius.
Olimpiada – reali svajonė
R.Leleivytė kitais metais jau galės dalyvauti suaugusiųjų varžybose. Vilnietė turi realių galimybių atstovauti ir Lietuvos moterų rinktinei. „Ji jau šiemet viename kitame pasaulio taurės etape važiavo kartu su moterų rinktine ir ten pasirodė ne iš blogosios pusės. Šiaip jaunėms nelabai leidžiama važinėti kartu su moterimis”, – sakė A.Taučius.
Iš savo auklėtinės daug tikisi ir G.Kastanauskas. „Tikiuosi, kad jau kitąmet ji prisijungs prie stipriausių Lietuvos dviratininkių rinktinės. Šių metų Lietuvos čempionatas parodė, kad ji yra pajėgi patekti į rinktinę”, – tvirtino treneris.
Vasaros pradžioje vykusiame Lietuvos čempionate jaunoji sportininkė grupinėse varžybose sugebėjo užlipti ant prizininkių pakylos -įsiterpė tarp Dianos Žiliūtės ir Editos Pučinskaitės. „Jaučiausi labai gerai tarp šių dviejų sportininkių, nesitikėjau, kad pavyks taip pasirodyti. Labai džiaugiausi, – tikino R.Leleivytė. – Stengiuosi ne tik į jas lygiuotis, bet ir pranokti geriausias Lietuvos dviratininkes”.
Dėl R.Leleivytės daug vilčių siejama ir su olimpinėmis žaidynėmis, vyksiančiomis po dvejų metų. „Pekino olimpiados metu Rasai jau bus 20 metų, todėl tikiuosi, kad ją paims į žaidynes. Turiu tokių vilčių, tikiuosi, kad jos išsipildys. Bus sunku, nes tik trys sportininkės galės atstovauti Lietuvai olimpiadoje, – sakė G.Kastanauskas. – Su Rasa sieju daug vilčių, nes, mano akimis žiūrint, retai pasitaiko, kad vienam žmogui būtų duota tiek gerų savybių”.
Treneriui pritarė Dviračių federacijos generalinis sekretorius. „Tikimybė yra, nes Rasa kalnuose neblogai važiuoja, be to, moka gerai finišuoti ir spurtuoti. Sužinojome, kad Kinijoje bus labai kalnuota trasa, todėl ji tikrai turi šansų. Bet dar reikia pasistengti ir daug treniruotis”, – pridūrė A.Taučius.
Atstovauti Lietuvai yra vienas didžiausių ir pačios R.Leleivytės norų. „Kartais apie tai pasvajoju, apie olimpiadą irgi. O kada aš įsiliesiu į rinktinę, dar nežinau, gal po dvejų metų”, – vylėsi Vilniaus sporto mokyklos ir Panevėžio dviračių klubo „Fortūna” dviratininkė.
Ateitį sieja tik su sportu
Iš R.Leleivytės daug tikisi ne tik treneris – ir pati sportininkė turi daug ambicijų. „Sieju ateitį su dviračių sportu. Mano svajonė – tapti profesionalia sportininke ir atstovauti stipriam dviračių klubui, – tvirtino sportininkė. – Mane labiau traukia Italija, nes ten jau praleidau daug laiko. Toje šalyje ir norėčiau minti pedalus”.
Tačiau norint pasiekti užsibrėžtą tikslą jaunajai dviratininkei teks pašalinti kai kuriuos trūkumus. „Jos silpnoji pusė – prasčiau važiuoja ilga įkalne. Tikiuosi, kad bėgant metams ji tobulės, – sakė G.Kastanauskas. – Gerai važiuoti 10 km įkalne jai dar trūksta ištvermės, o trumpa ji važiuoja puikiai. Ištvermė ilgainiui turėtų atsirasti”.
Važiavimo stiliumi R.Leleivytė primena stipriausias Lietuvos dviratininkes. „Ji primena D.Žiliūtę. Abi galingai finišuoja, todėl yra labai panašios. Jei įgytų daugiau E.Pučinskaitės savybių, būtų visai puiku. Bet sprendžiant iš jos charakterio viskas turėtų būti gerai”, – vylėsi treneris.