Tikinčiosios sužalojimu kaltintas Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės kunigas Vaidas Vaišvilas išvengė teistumo
Praėjusių metų rugsėjo įvykiai Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje, kai kardinolo Juozo Audrio Bačkio nurodymu buvo perkeltas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, nerimsta iki šiol.
Vakar Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme baigta nagrinėti privataus kaltinimo byla, kurioje kardinolo nurodymą vykdęs kunigas Vaidas Vaišvilas buvo teisiamas dėl parapijietės Alfredos Prokopovič sužalojimo.
Grumtynės prie altoriaus
Konfliktinė situacija Dievo Gailestingumo bažnyčioje kilo 2004-ųjų kovą, kai bažnyčios hierarchai nusprendė perkelti Gailestingojo Jėzaus paveikslą.
Kasdien šventovėje budėjusios moterys siekė, kad paveikslas nebūtų perneštas į naujosios Dievo Gailestingumo šventovės pagrindinį altorių. Sprendimą dėl perkėlimo priėmęs kardinolas Bačkys priėmė, nes norėjo, kad prie istorinio paveikslo melstis galėtų ne tik lenkai, bet ir lietuviai, atvykstantys piligrimai.
Beveik pusantrų metų prie paveikslo budėjusios tikinčiosios praėjusių metų rugsėjo 28-osios rytą bažnyčioje sulaukė kunigo Vaišvilo ir kelių amatų centro darbuotojų. Su kopėčiomis į Šventosios Dvasios bažnyčią atėję darbininkai ruošėsi nukabinti paveikslą, kai čia buvusios moterys puolė kunigą ir darbininkus.
Teisme Vaišvilas neslėpė, kad buvo sugriebęs parapijietę Prokopovič, tačiau tik todėl, kad norėjęs apsaugoti ją ir čia dirbusius darbininkus. „Ji galėjo kliudyti kopėčias ir susižaloti”, – teigė kunigas. Beje, jis tvirtino pats patyręs fizinį smurtą – siekdama ištrūkti iš jo gniaužtų, 68 metų moteris ėmė jį spardyti.
Prokopovič tvirtino, kad Vaišvilas ją ne tik sužalojo, bet ir suplėšė lietpaltį. Tą pačią dieną teismo medicinos ekspertai moteriai nustatė nežymų sveikatos sužalojimą – keletą nubrozdinimų bei kraujosrūvų.
Bylinėsis toliau
Pasak bylą nagrinėjusios teisėjos Lilijos Tarčevskajos, liudytojai teismui pateikė prieštaringus parodymus apie įvykius bažnyčioje.
„Teismui pavyko nustatyti, kad bažnyčioje įvyko fizinis kontaktas rankomis, tačiau teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis”, – išteisinamąjį nuosprendį Vaišvilui grindė Tarčevskaja. Pasak jos, byloje nesurinkta įrodymų, kad tikinčiąją dvasininkas sužalojo tyčia.
Tačiau su nuosprendžiu nesutinka Prokopovič – moteris su advokatu ketina rašyti skundą Vilniaus apygardos teismui. „Teisybė turi nugalėti neteisybę”, – pareiškė moteris.
„Konstitucija numato piliečių lygybės prieš įstatymą principą – dvasininkams išimtis nepadaryta, – sakė Prokopovič teisme gynęs Gytis Gaurilčikas. – Teismas nusprendė, kad smurtas bažnyčioje yra nebaudžiamas”.
Vaišvilas po teismo posėdžio neslėpė, kad tikėjosi išteisinamojo nuosprendžio. „Belieka apgailestauti, kad konfliktus išprovokuoja žmonės, kurie save pristato kaip krikščionis, bet toli gražu tuo negyvena ir visiškai neatitinka krikščionio gyvenimo principo, – kalbėjo dvasininkas. – Iš kitos pusės galima suprasti, kad tai yra tik keistų moterėlių grupė, kuri pasiduoda kažkieno įtakai ir elgiasi neatsakingai”.
Prokopovič ją sužalojusiam kunigui buvo pareiškusi 3000 litų ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau jo teismas nenagrinėjo. Pasak nukentėjusiosios, jeigu bus atmestas jos apeliacinis skundas, ji dėl nuostolių atlyginimo bylinėsis atskirai.
Apskundė Vatikanui
Gailestingojo Jėzaus paveikslą pagal vienuolės Faustinos Kowalskos regėjimus 1934 metais nutapė vilnietis dailininkas Eugeniuszas Kazimierowskis. Po metų paveikslas buvo eksponuotas Aušros Vartų koplyčioje, kabėjo šv. Mykolo bažnyčioje, o šeštajame dešimtmetyje atsidūrė netoli Gardino esančioje Naujosios Rūdos bažnytėleje (Baltarusija). Kai vietos valdžia šią bažnyčią uždarė, išgabeno visą jos inventorių, paveikslas per stebuklą liko nepaliestas.
1986 metais kunigai slapčia Dievo Gailestingumo atvaizdą pergabeno į Vilnių ir patikėjo saugoti Šventosios Dvasios bažnyčiai. Konfliktas dėl paveikslo kilo, kai buvo nuspręsta paveikslą perkelti.
Apie kilusį konfliktą nepatenkinti parapijiečiai informavo Vatikaną. Be to, jos kreipėsi į policiją ir prašė ištirti, ar tikrai į Švenčiausios Trejybės bažnyčią perkeltas Dievo Gailestingumo atvaizdas.