Kauno apskrities viršininko administracijoje vakar apsilankę Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdytojai, belgų konsorciumo „AOI N.V” atstovai domėjosi žemės išpirkimu iš savininkų zonos teritorijoje.
Kaip „Kauno dienai” sakė Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras, rugsėjo mėnesį Vyriausiasis administracinis teismas pradės nagrinėti žemesnio teismo atmestą savininkų skundą. „Jiems buvo siūloma 60 – 100 tūkst. litų už ha, tačiau savininkai nori milijono”, – sakė V.Vizbaras. Apskrities valdžia bylinėjasi su 11 savininkų.
Pasak Kauno LEZ direktoriaus Vytauto Petružio, yra daug investuotojų, norinčių pradėti savo veiklą LEZ teritorijoje, tačiau jiems sunku suformuoti pageidaujamo dydžio sklypus. Ankšta ir čia jau įsikūrusioms įmonėms. Logistikos centro statybas įpusėjusi bendrovė „YIT Kausta” neseniai paskelbė, kad jai neužtenka išnuomoto ploto ir ji rezervuos neišpirktas žemes.
AOI N.V. vadovas Fredis Opsomeris minėjo, kad LEZ plėtrai labai svarbios žemės, kurios ribojasi su Kauno oro uostu. Jo direktorius Kęstutis Cucėnas „Kauno dienai” yra teigęs, kad po ilgų diskusijų oro uosto atstovai sutiko atsisakyti 74 ha nenaudojamos teritorijos pietinėje dalyje, tačiau Kauno LEZ valdytojams iškėlė papildomų sąlygų. „Esame sutarę, kad šiame plote bus pastatytas krovinių terminalas, kuris būtų naudojamas ir oro transporto kroviniams. Prašome, kad oro uosto kaimynystėje kitokio pobūdžio pastatų neatsirastų”, – tvirtino K.Cucėnas.
Belgai susitikime patvirtino, kad oro uosto interesai sutampa su LEZ. Tačiau didelė žemės dalis tarp jau besikuriančių įmonių ir oro uosto dar neišpirkta iš savininkų.
Iš 534 ha numatytos LEZ teritorijos investuotojams teskirta 54 ha. Konsorciumui „AOI N.V” leista iš anksto sumokėti LEZ teritorijos žemės nuomos mokestį, kad už šias lėšas būtų išperkama žemė. Tam LEZ valdytojas skirs 2,5 mln. litų. „Žemės vertė pakilusi, todėl belgai pasirengę skirti ir daugiau lėšų, tačiau savininkai vilkina šį procesą, nes tikisi, kad žemės kaina dar padidės”, – sakė V.Petružis.
Apskrities viršininko pavaduotojas V.Vizbaras pasigenda ir Vyriausybės dėmesio. „LEZ specialiajam planui lėšų bus skiriama iš belgų pinigų, tačiau geriausia jį būtų rengti kartu su Kauno oro uosto detaliuoju planu, o tam šiemet lėšų neskirta, – apgailestavo V.Vizbaras. – Finansų ministerija pareiškė, kad tai nėra prioritetinis poreikis, nors Vyriausybės programoje tai kaip tik numatyta tarp svarbiausių darbų”.
Viršininko pavaduotojas teigė, kad artimiausiu metu apskrities, Kauno miesto ir rajono savivaldybių, LEZ valdytojų atstovų delegacija važiuos pas premjerą ir prašys, kad bent dalis lėšų būtų skirta dar šiais metais. „Detalaus plano parengimas užtrunka apie dvejus metus, todėl šiuos darbus būtina pradėti kuo anksčiau. Gavę pinigų galėtume iškart skelbti konkursą projekto rengėjams”, – aiškino V.Vizbaras. Pasak jo, parengti apie 500 ha teritorijos užimančio oro uosto detalųjį planą kainuotų 770 tūkst. litų.
Kauno LEZ šiuo metu kuriasi keturios bendrovės: „YIT Kausta”, „Elinta”, „Aurantijus” ir „Lavisos LEZ terminalas”.