Juodojo kaspino dieną minimas ir grandiozinis taikusis protestas prieš sovietų okupaciją
Šiandien minima Juodojo kaspino diena, kai Ribentropo – Molotovo paktas palaidojo Lietuvos nepriklausomybę.
Ši liūdna data jau keliolika metu pažymima kartu su išsipildžiusios vilties akcija. Du milijonai žmonių susijungė į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Nuo tada kiekvienais metais sporto entuziastai bėgte įveikia tą pačią atkarpą ir atiduoda pagarbą nukentėjusiems nuo okupacijos žmonėms.
Nubėgo šimtus kilometrų
1989 m. rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Ribentropo – Molotovo pakto metines, Sąjūdis surengė taikaus protesto akciją.
Maždaug du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibę rankomis sustojo į gyvąją grandinę, kuri nusidriekė beveik 600 km.
Lietuvos bėgikų asociacija kiekvienais metais prieš Juodojo kaspino dieną bėga Baltijos kelio ruožu, norėdami pažymėti šią atmintiną akciją. Kaip sakė bėgikų asociacijos vadovas Romas Bernotas, šiemet tris paras bėgo 23 entuziastai. Trys iš jų buvo atvažiavę iš Latvijos. Dauguma jų – jau brandaus amžiaus vyrai. Du bėgikai iš šios grupės per šešiolika metų nepraleido nė vieno Baltijos keliui skirto bėgimo. Vyriausiajam sportininkui Sigitui Navagrudskui neseniai sukako 67-eri.
„Visi per dieną pakaitomis nubėgdavome po 40 – 60 km, – teigė R.Bernotas. – Bėgdavome po du arba keturis, o kiti tuo metu ilsėdavosi autobuse”. Vadovas pasidžiaugė, kad šiemet tarp entuziastų buvo daugiau jaunimo.
Bėgikų maršrutas prasideda Vilniaus katedros aikštėje ir baigiasi prie Talino parlamento.
Svetingiausias – Panevėžys
Panevėžio rajone, ties Šilų bažnytkaimiu, bėgikai tradiciškai sustojo prieš koplytstulpio sportininkams kankiniams: Vytautui Augutauskui, Kęstučiui Bulotai, Pranui Žižmarui, Jonui Vabalui ir kitiems nuo sovietų valdžios nukentėjusiems žmonėms. Šio koplytstulpio pastatymo iniciatorius – Sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas.
Šiemet čia atvyko olimpiečiai Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė, Adolfas Varanauskas, buvęs žymus disko metikas Algimantas Baltušnikas. Šilų seniūnijos kultūros namuose buvo surengtas kapelos koncertas, rodytas Juozo Ruzgo filmas apie pirmąjį minėjimą prie koplytstulpio. „Deja, trečdalis šio renginio dalyvių jau iškeliavę Anapilin”, – sakė P.Majauskas.
Paskui kartu su bėgikų asociacijos atstovais kelis kilometrus bėgo ir Kauno jungtinio sveikatos klubo nariai, Šilų pagrindinės mokyklos moksleiviai.
„Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės svetingiausiai pasitinka mūsų bėgikus, – pastebėjo R.Bernotas. – Daugelyje rajonų politikai mus prisimena tik tada, kai artėja rinkimai”. Jis apgailestavo, kad tik nedaugeliui bėgikų pavyksta gauti paramą iš savo savivaldybių. „Dauguma patys skiriame po 200 litų, kad susimokėtume už autobusą ir maistą”, – sakė R.Bernotas. Jam kelia nerimo ir tai, kad vis mažiau žmonių žino apie šią kasmetinę akciją. „Dauguma mūsų yra jau garbaus amžiaus, todėl nusprendėme parašyti savotišką testamentą ateities kartoms, kad sportuojantis jaunimas ir jų vadovai bent kartą per penkerius metus surengtų Baltijos keliui skirtą bėgimą”, – sakė R.Bernotas.
Kaune rengiama eisena ir mitingas
Šiandien Baltijos kelią ir Juodojo kaspino dieną mini Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyrius. Gyventojai kviečiami į Mišias Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje. Po pamaldų eisena patrauks į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį. Ten prie Laisvės paminklo bus dedamos gėlės, surengtas mitingas.
„Kauno diena” surado 1941 m. sukilimo dalyvį ir aviacijos veteraną Joną Venskevičių. Jis prisimena tą dieną, kai buvo pasirašytas Ribentropo – Molotovo paktas. „Tada visi supratome, kad karas jau ne už kalnų, – kalbėjo J.Venskevičius, kuriam tuo metu buvo 14 metų. – Žinodamas, kad rugpjūčio 23 d. Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas Ribentropas turi skristi į Maskvą, nuo ryto Kačerginėje laukiau praskrendančio jo lėktuvo, nes buvau aviacijos fanatikas”.
Vyras pasakojo, kad apie 8 val. pamatė galingą vokišką keturių motorų lėktuvą „Condor”. „Vėliau iš paskos paprastu keleiviniu lėktuvu nuskrido ir kiti vokiečių delegacijos nariai, – prisimena jis. – Niekas neabejojo, kad į Lenkiją įžengs hitlerininkai. Džiaugėmės tik tuo, kad tikėjome atgausiantys Vilnių”.
J.Venskevičius sakė, kad likus kelioms dienoms iki pakto pasirašymo Aleksote surengtoje Baltijos šalių aviacijos šventėje matė vokiečių ir lenkų lakūnus. „Paskui pagalvojau, kad tai buvo bene paskutinis taikus jų susitikimas prieš karo pradžią”, – prisimena J.Venskevičius.