Elektroninis parašas taupo ir pinigus, ir laiką

Elektroninis parašas, anot specialistų, yra patogus saugios komunikacijos instrumentas. Tačiau, kaip ir bet kuri kita naujovė, šis mechanizmas vertinamas įvairiai ir tebėra vadinamas ateities technologija.

Tikimasi, jog įsibėgėjus plėtros projektams, elektroninis parašas išpopuliarės – juolab kad jo naudojimas padeda taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus.

Specialistai taip pat akcentuoja, kad teiginiai, jog Lietuva neva atsilieka nuo kitų šalių plėtodama elektroninio parašą naudojimą, nėra tiesa.

Vietoj tušinuko – skaitmeninis kodas

Nereikėtų painioti elektroninio parašo ir nuskenuoto popieriaus su rašytiniu parašu, akcentavo Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Elektroninio parašo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Nemanis.

Kad veiktų elektroninio parašo sistema, būtinas kompiuteris, laikmena – pavyzdžiui, speciali elektroninė kortelė arba USB raktas, bei į šią laikmeną trečiosios šalies – elektroninio parašo paslaugų teikėjo – įdėtas skaitmeninis sertifikatas. Jis suteikia galimybę skaitmeniniu būdu pasirašyti ir užkoduoti siunčiamus duomenis.

Sertifikato veikimas remiasi kodavimo viešuoju raktu technologija. Joje naudojama raktų – asmeninio ir viešojo – pora. Jie funkcionuoja tik kartu.

Visas šis junginys, anot pašnekovo, užtikrina, kad bet koks dokumento pakeitimas po jo pasirašymo bus neįmanomas, nes darys parašą negaliojantį. Esminis el. parašo pranašumas yra tas, kad juo patvirtinama ne tik duomenų apsauga, bet ir operaciją su jais vykdančio asmens tapatybė.

Skaitmeninis kodas kartu su apsaugos slaptažodžiais ir sudaro elektroninę „realaus“ parašo alternatyvą. Ji gali būti naudojama perduodant duomenis internetu, elektroninėse finansinėse operacijose, elektroninės sistemos vartotojui atpažinti. Elektroniniu parašu įvairius sandorius gali tvirtinti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, pastarieji – per savo atstovus.

Sistemai reikia paklausos

G. Nemanis pasakojo, jog elektroninio parašo idėja dokumentais pradėta įforminti jau 1999-aisiais. Tuomet Europos Sąjunga išleido direktyvą, kurioje buvo aptartas parašo sistemos reglamentavimas.

„Lietuva atsižvelgė į direktyvą rengdamasi narystei Europos Bendrijoje, – kalbėjo G. Nemanis. – Tad jau 2000-aisiais buvo priimtas Elektroninio parašo įstatymas, kuris vėliau buvo pildomas, siekiant supaprastinti parašo naudojimą.“

Lietuvoje ilgokai virė peripetijos dėl to, kas turėtų tapti sertifikavimo paslaugų teikėjo „tėvu“ – valstybė ar privatininkai. 2004-aisiais buvo įkurta bendrovė, kuri išduoda elektroninio parašo sertifikatus – UAB Skaitmeninio sertifikavimo centras (SSC).

Bendrovės rinkodaros vyriausiasis vadybininkas Edgaras Dadašovas sakė, jog teiginiai neva Lietuva atsilieka nuo kitų šalių plėtodama elektroninio parašo naudojimą, nėra tiesa.

„Labai svarbu, jog mūsų šalyje šioje srityje vyrauja nuoseklus požiūris: pirmiausia kuriamos visos sąlygos, priemonės ir paslaugos elektroniniam parašui naudoti, o paskui jau diegiami konkretūs jo įrankiai, atsiranda poreikis ir paklausa, – kalbėjo pašnekovas. – Jeigu visiems pageidaujantiesiems imtume dalyti sertifikatus, tačiau jų nebūtų kur pritaikyti, kokia iš jų nauda?“

Šiuo metu elektroninio parašo technologija yra paplitusi JAV, Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, Danijoje skaitmeninių sertifikatų turėtojų skaičius siekia kelis šimtus tūkstančių.

Ir sąskaitoms, ir diagnozėms

„Visose šalyse situacija yra panaši. Kol kas elektroninio parašo suteikiamų galimybių poreikis nėra labai didelis. Tačiau verslininkai – novatoriški ir racionalūs žmonės, kurie iškart įvertina naujų technologijų naudingumą“, – sako G. Nemanis.

Beje, E. Dadašovas sakė, jog paskutiniuoju metu naujoji technologija sulaukia vis daugiau dėmesio ne tik iš valstybės įstaigų.

Viena prekybos bendrovė kreipėsi į centrą, kad šis padėtų supaprastinti sąskaitų faktūrų išrašymo ir siuntimo procedūras – bendrovės skaičiavimais, elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymas per metus padėtų sutaupyti apie 10 tūkst. litų.

Gydymo paslaugas teikianti įstaiga panoro elektroninį parašą naudoti tvirtinant diagnozes, kurios saugomos elektroninėje duomenų bazėje.

Saugesnis už „popierinį“

G. Nemanis patikino, kad galiojant dabartiniams techniniams standartams, elektroninio parašo sistema yra saugesnė už popierinius dokumentus ir inicialus, rašomus tušinuku.

Jam pritarė ir E. Dadašovas. SSC atstovo teigimu, ateityje elektroninis parašas turėtų pakoreguoti išpopuliarėjusias elektroninės bankininkystės sistemas, kurias daugelis specialistų pripažįsta nepakankamai saugiomis.

Ryšių reguliavimo tarnybos rinkos priežiūros departamento Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys sakė, kad tuo atveju, jeigu komerciniai bankai pakeistų esamas elektroninės bankininkystės sistemas į užtikrinamas elektroniniu parašu, tai ne tik padėtų išpopuliarinti pastarąjį būdą, bet ir taptų investicija į ateitį.

Žinoma, ir modernaus skaitmeninio sertifikato savininkas privalo būti apdairus. O jeigu laikmena pavagiama kartu su slaptažodžiais – būtina nedelsiant pranešti Sertifikavimo centrui, kad sertifikatas būtų atšauktas. Tuomet net žinodamas laikmenos slaptažodį sukčius negalės pasinaudoti svetimu sertifikatu, nes šis nebegalios.

Kalbėdamas apie trečiojo asmens galimybę iškoduoti minėtąja technologija užkoduotą pranešimą, ryšių specialistas R. Rainys patikino, kad ji – labai menka. Tiksliau, toks piktavališkas dekodavimas savomis priemonėmis užtruktų net kelerius metus, per kuriuos slapti duomenys greičiausiai taptų nebeaktualūs.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Informacinės technologijos su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.