Pernai gyvenančiu skurde buvo laikomas toks asmuo, kurio mėnesinės vartojimo išlaidos neviršijo 362,7 lito.
4 asmenų namų ūkis, susidedantis iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, buvo laikomas gyvenantis skurde, jei jo mėnesinės išlaidos buvo mažesnės nei 979,3 lito.
Klaipėdos teritorinės statistikos valdyba pranešė, kad pernai skurde gyveno 16,9 proc. šalies gyventojų – 0,8 proc. daugiau nei 2004 metais.
Didžiausias santykinio skurdo lygis buvo kaime, mažiausias – didžiuosiuose miestuose. Žemiau santykinio skurdo ribos pernai gyveno 29,5 proc. kaimo ir 7,7 proc. didžiųjų miestų gyventojų.
Daugiausia skurstančiųjų yra namų ūkių grupėse, kurių galvos išsilavinimas žemas. Net 38,9 proc. tokių namų ūkių gyveno skurde.
Žemiau santykinio skurdo ribos pernai pateko 35,8 proc. namų ūkių, gyvenančių iš pašalpų, stipendijų, santaupų, 21,6 proc. žemdirbių ir 28,6 proc. pensininkų namų ūkių narių. Daugiavaikėse šeimose santykinio skurdo lygis buvo 36,5 proc.
Santykiniame skurde gyvenantys namų ūkiai didžiąją savo išlaidų dalį skiria maistui. Iš vartojimo išlaidų atėmus išlaidas būstui, energijai ir komunalinėms paslaugoms bei išlaidas maistui, skurstančių namų ūkių nariai kitoms vartojimo reikmėms išleido tik po 63 litus per mėnesį.
Televizorius ir šaldytuvas šiandien yra įprasti prietaisai, kuriuos turi net ir dauguma santykiniame skurde esančių namų ūkių. Nemaža dalis televizorių buvo gana nauji – beveik kas ketvirtas skurstančių namų ūkių turimas spalvotas televizorius buvo įsigytas per paskutinius penkerius metus. Tiesa, kitais prietaisais ir automobiliais žemiau santykinio skurdo ribos esantys namų ūkiai apsirūpinę daug blogiau nei kiti. Automobilį turėjo kas šeštas skurstantis namų ūkis, automatinę skalbimo mašiną – kas ketvirtas.
Remiantis namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis pagrįsta skurdo analize, buvo padaryta išvada, kad santykiniam skurdui įveikti (lėšas skiriant tik esantiems žemiau santykinio skurdo ribos namų ūkiams ir tik skirtumui tarp jų vartojimo išlaidų bei skurdo ribos padengti) reikėtų apie 500 mln. litų per metus. Tai sudarytų 0,7 proc. 2005 metų bendrojo vidaus produkto.