Tyrimas: profilinis mokymas padidino krūvius

2000 metais bendrojo lavinimo mokyklose įvedus visuotinį profilinį mokymą tikėtasi didesnės mokinių motyvacijos mokytis, galimybės gilintis į tuos dalykus, kurie bus reikalingi tęsiant mokslą aukštosiose mokyklose. Tačiau mokymosi krūvis profilinėse klasėse ne tik nesumažėjo, bet netgi gerokai padidėjo, lyginat jį su mokymosi krūviu 9-10 klasėse, parodė Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu bendrovės „Factus Dominus“ atliktas mokslinis tyrimas „Profilinio mokymosi problemos“.
Tyrimo išvadose teigiama, jog pagrindinės didelio mokymosi krūvio priežastys – labai aukšti reikalavimai ir didelis pamokų skaičius. Vertindami savo mokymosi krūvį mokiniai ypatingai akcentuoja pamokų ruošą ir papildomą mokymąsi.
„Egzistuoja akivaizdi mokymosi krūvio sąsaja su pasirinktu profiliu: didžiausias krūvis tenka pasirinkusiems realinį ir humanitarinį profilį, mažiausias – technologinį profilį pasirinkusiems mokiniams. Meninį profilį pasirinkusių mokinių mokymosi krūvis sąlygotas meninių gabumų ugdymo specifikos ir yra ypatingai didelis“, – pažymi tyrimo duomenis apibendrinę Kauno mokslininkai.
Ištyrus tolesnio mokymosi pasirinkimo atitikimą profiliui, nustatyta, jog daugumai studentų pavyksta susieti studijų sritį su bendrojo lavinimo mokykloje pasirinktu profiliu ir A lygiu mokytais dalykais.
Universitetų auklėtinių teigimu, studijuodami jie labiausiai pritaiko mokykloje įgytas anglų klabos, matematikos, gimtosios kalbos ir informacinių technologijų žinias.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.