Nors atsirado daug naujų veislių kriaušaičių, vedančių labai skanius stambius vaisius, tačiau jos neatsparios mūsų žiemoms.
Tokiu atveju reiktų į patvaresnes veisles skiepyti lepesnes, tačiau negalima skiepyti kriaušių kaip obelų. Kriaušaitės skiepijamos vos kelerių, o ne 5-12 metų, kaip obelys. Genimos taip pat labai saikingai.
Šiltesnėje sklypo vietoje, apsaugotoje nuo šiaurės ir rytų vėjų, vasaros pabaigoje parinkime vietą būsimoms kriaušaitėms, kurios atsparios mūsų žiemoms ir anksčiau sunokina vaisius. Iškaskime platesnes pusės metro gylio duobes, pakalkinkime iškastas žemes (pavyzdžiui, dolomitmilčiais).
Spalio pradžioje nusipirkime atsparių mūsų klimatui veislių kriaušaičių (‘Iljinka’, ‘Geroji pilkutė’, ‘Mlejevskaja ranniaja’, ‘Lyvų berė’, – vidutinio augumo veislės), prikaskime jas kurioje nors sodybos vietoje. Prieš sodindami kriaušaites, įmaišykime komposto į žemę, kurią iškasėme vasaros pabaigoje. Dar geriau, jei iškastą žemę pakeisime atsivežtu juodžemiu. Pasodinkime kriaušaites paskleidę šaknis duobutėse taip, kad šaknies kaklelis liktų arti dirvos paviršiaus. Sumindykime apie sodinukus dirvą, kad joje neliktų oro tarpų. Apie sodinuką paaukštinkime žemę taip, kad kriaušaitė liktų „lėkštėje”. Iš tokios „lėkštės” neišbėgs vanduo, kai gausiai laistysime pasodintą kriaušaitę. Jei pavasaris bus sausas, taip pat neužmirškime jos palaistyti.
Pirmoje rugpjūčio pusėje skiepijama į viršūninį patvarios veislės kriaušaitės ūglį, jau pasiekusį 2-2,5 m aukštį nuo žemės paviršiaus. Skiepijama akutėmis arba nestorais ūgleliais. Pasirenkamos lepios, bet auginančios labai geros kokybės vaisius kriaušių veislės: ‘Aleksandras Lukas’, ‘Alna’, ‘Devo’, ‘Pakhemo triumfas’, ‘Starkrimzen’, ‘Viljamso’.
Skiepijama į augančios patvaresnės veislės kriaušės viršūninį ūglį 20-30 cm žemiau nei pati viršūnėlė. Reikia įskiepyti 2-3 akutes ar ūglelius. Svarbu, kad pjūviuose gerai susiglaustų brazdo audiniai, o žaizda būtų tvirtai aprišta siaura polietileno juostele.
Kitų metų pavasarį (iki balandžio pradžios) labai svarbu patrumpinti skiepytos kriaušaitės viršūninį ūglį iki gerai prigijusios akutės ar įskiepio.