Šešis mažamečius vaikus sprukti iš poilsio stovyklos privertė badas.
Klaipėdietės pakelėje surasti vaikai tvirtino, jog stovyklos auklėtojai turėjo net svaigiųjų gėrimų, o trisdešimčiai vaikų per dieną duodavo tik du batonus.
Auklėtojai tokias kalbas vadino prasimanymais.
Norėjo valgyti
Klaipėdietė Vilija Vaitkutė, važiuodama iš Palangos į Klaipėdą, pastebėjo tris vaikus, stabdančius automobilius.
Paaiškėjo, kad jie – Vilniaus laikinųjų globos namų „Atsigręžk į vaikus” auklėtiniai.
Vaikai tris savaites ilsėjosi Klotildos fondo stovyklavietėje Kunigiškėse, netoli Palangos.
„Sustojus jie prašėsi nuvežami į Vilnių. Pasiūliau juos pavėžėti tik iki Klaipėdos. Vaikai papasakojo, kad jau trečią savaitę leido stovykloje šalia Palangos. Pasiteiravus, kas juos privertė iš ten pabėgti, jie atvirai prisipažino, jog nori valgyti. Parsivežiau namo, pavalgydinau ir nuvežiau prie Jakų žiedo”, – sakė V.Vaitkutė.
Kitą dieną jos tėvas vyko į kelionę. Už Jakų žiedo pastebėjęs tris vaikus, jis paskambino dukrai pranešti, kad jos laikini globotiniai tikslo nepasiekė.
„Tėvas negalėjo paimti vaikų, nes vyko į kitą pusę. Tad paimti vaikų važiavau pati. Nustebau, kad tai buvo kiti mažamečiai. Jie prisipažino esantys iš tos pačios stovyklos, kurią nusprendė palinkti neva dėl bado. Vaikai sakė, kad pirmoji bėglių trijulė jau Vilniuje”, – teigė klaipėdietė.
Bijojo grįžti
Kadangi buvo jau vėlu ir į Vilnių nevyko nei traukiniai, nei autobusai, V.Vaitkutė vaikus priglaudė pernakvoti.
Kitą dieną paskambino į Palangos vaiko teisių apsaugos tarnybą. Ši bendradarbiavo susisiekiant su vaikų globos namais.
„Nupirkau vaikams bilietus, įsodinau į autobusą ir išlydėjau į Vilnių. Žinau, kad juos ten pasitiko globos namų atstovai”, – kelių dienų senumo įvykius prisiminė V.Vaitkutė.
Vėliau pas ją atvyko stovyklos auklėtojai ir pinigus už bilietus grąžino.
Paklausta, kodėl nekvietė policijos pareigūnų, moteris prisipažino, jog pagailo vaikų.
„Jie labai bijojo, kad pareigūnai juos parveš į stovyklą. Vaikai tikino, kad iš tos stovyklos dėl nepakenčiamų sąlygų norėtų pabėgti daug vaikų”, – sakė V.Vaitkutė.
Palangos vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė Daiva Vaikėnienė teigė, kad, jai paskambinus į Vilniaus globos namus, direktorė jau žinojo, kad vaikai dingę. Ji labai nerimavo.
„Labai sudėtinga įvertinti, kodėl vaikai ryžosi pabėgti iš stovyklos. Nors jie minėjo auklėtojų girtavimą, to negaliu teigti, nes nesiėmiau tirti. Tačiau tokių dalykų pasitaiko”, – sakė D.Vaikėnienė.
Cigaretės – už darbą
Stovyklos auklėtojai Danutė Gaivėnienė ir Tomas Audenis teigė, kad vaikai pabėgti buvo susiorganizavę ir anksčiau. Tačiau pasiekti tikslo – Vilniaus – jiems nepavyko.
„Pastebėjome, kad iš stovyklos dingo šeši vaikai. Sėdome į automobilį ir leidomės jų ieškoti. Radome, tačiau vaikai ėmė bėgti. Jiems labai patinka žaisti gaudynių”, – ironizavo D.Gaivėnienė.
Tąkart vaikus pavyko parsivežti.
Tačiau po kelių dienų pabėgo viena trijulė, po dienos – kita.
Vienas iš konfliktų, privertusių vaikus bėgti, kilo dėl cigarečių.
T.Audenis neslėpė, kad net 14 stovyklautojų rūko. Cigarečių jiems duodavo patys auklėtojai.
„Jie priklausomi nuo nikotino. Todėl jei neduosi cigarečių, eis vogti, kad galėtų nusipirkti”, – dėstė auklėtojas.
Konfliktas kilo todėl, kad keturiolikai rūkalių liko tik dešimt cigarečių.
T.Audenis nusprendė jas paskirstyti atsižvelgdamas į nuveiktus darbus. Pavyzdžiui, sutvarkius aplinką, paaugliui buvo duodama cigaretė.
„O vienas jaunuolis dirbti nenorėjo, todėl cigarečių ir negavo. Supykęs jis ir suorganizavo pabėgimą”, – sakė T.Audenis.
Raugino girą
Į vaikų kaltinimus dėl girtavimo auklėtojai atsikirto juoku.
„Čia aš – didžioji kaltininkė. Vieną dieną nusprendžiau padaryti vaikams giros. Žinia, ji pirmąją dieną yra gera, o antrąją jau pradeda rūgti. Trečios ir ketvirtos dienos gira jau turi laipsnių. Gamindama vaikams pasijuokiau iš to. Todėl jie pasivogė tos giros ir laukė tris dienas, kol ji surūgs”, – šypsojosi D.Gaivėnienė.
Tačiau ir ji, ir kiti auklėtojai paneigė patys gėrę tokią girą.
Stovyklos prižiūrėtojai dievagojosi, kad vaikams maisto tikrai netrūko. Jie buvo maitinami keturis kartus per dieną.
Maža to, labai daug maisto buvo net išmetama.
„Istorijų apie badą jie prikūrė norėdami sulaukti paguodos. Juk niekas neglobos vaiko, kuris prisipažins, kad pabėgo dėl to, jog nedavė cigarečių”, – tikino auklėtojai.
O pagrindinė priežastis, kodėl paaugliai pabėgo, – esą jie patys nebežino, ko nori.
Trūko užimtumo
Vilniaus laikinųjų globos namų direktorė Sigita Ignatovičienė pritarė auklėtojų nuomonei.
Jos teigimu, vaikams labai prailgo tos trys savaitės, nes jie neturėjo kuo užsiimti.
Tačiau paklausus, kodėl buvo pasirinktas toks ilgas stovyklavimas, S.Ignatovičienė atsakymą grindė racionaliu sprendimu.
Jos teigimu, kelionė į Palangą yra labai brangi. Todėl čia atvykus, stengiamasi praleisti kuo daugiau laiko. Juo labiau kad Klotildos fondo stovyklavietėje vaikai apgyvendinami nemokamai.
Direktorė įsitikinusi, kad jei vaikai būtų pakankamai užimti, vykę į trumpas ekskursijas, niekas nebėgtų.
Tačiau organizuoti smagesnio laisvalaikio nepavyko dėl būtinybės taupyti.
Bet įdomu yra tai, jog tiems trisdešimčiai vaikų globos namų auklėtinių ši stovykla nebuvo vienintelė. Jie įvairiuose Lietuvos miestuose ilsėjosi visus tris vasaros mėnesius.
„Yra tokių vaikų, kurie kartkartėmis pabėga. Buvo organizatorių”, – sakė S.Ignatovičienė.
Vilniaus laikinuosiuose vaikų globos namuose iš viso yra 60 auklėtinių.
Kodėl į stovyklą buvo vežami ir tie, kurie linkę pabėgti?
„Visada tikime, kad būtent šis pabėgimas yra paskutinis”, – motyvavo direktorė.