Viduramžiais epilepsijos priepuolio ištiktas žmogus aplinkiniams kėlė pagarbią baimę – manyta, kad ligoniai yra apsėsti demonų ir turi magiškų galių. Hipokratas epilepsiją vadino šventąja liga. Šiandien gydytojai, paprašyti papasakoti apie šią ligą, pirmiausia pabrėžia, kad tai – labai sunkus negalavimas. Ir iškart priduria, kad šiuolaikinė medicina yra sukūrusi efektyvių vaistų, palengvinančių pacientų dalią.
Tyrimų duomenimis, šiandien epilepsija yra dažniausia vaikų ir viena dažniausių suaugusiųjų neurologinių ligų. Pasak sostinės Centro poliklinikos gydytojos neurologės Vidos Narkevičienės, sunku tiksliai nustatyti, kiek šiuo metu Lietuvoje yra sergančiųjų, nes statistika nuolat keičiasi. Žinoma, kad Europoje epilepsija serga apie 50 mln. žmonių, iš jų 2 mln. vaikų. Lietuvoje tokių vaikų yra apie keturi tūkstančiai.
Aiškios priepuolių priežasties sergantiems epilepsija žmonėms paprastai nepavyksta nustatyti. Kaip ir daugelį kitų, šią ligą lemia aplinkos ir genetinių veiksnių kombinacija. „Jei žmogų ištiko pirmas gyvenime neprovokuotas priepuolis, gydytojai diagnozuoti epilepsijos neskuba. Ištikus pirmajam priepuoliui liga įrašoma į kortelę tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei pacientas buvo patyręs galvos smegenų traumą, jei giminėje yra sergančiųjų epilepsija. Kitais atvejais liga diagnozuojama ir gydymas skiriamas įvykus dviem ir daugiau epilepsijos priepuolių”, – pasakoja neurologė.
Taigi ne kiekvienas priepuolis reiškia epilepsiją. Liga nustatoma tik atlikus specialius tyrimus. Diagnozuoti padeda surinkta anamnezė ir elektroencefalograma – smegenų elektrinių bangų grafikas. Kartais, kai diagnozei nustatyti nepakanka duomenų, encefalograma atliekama miegančiam pacientui. Kai kuriais atvejais diagnozuojant ligą naudinga atlikti kompiuterinę tomografiją bei magnetinio rezonanso tyrimus, kurie leidžia žvilgtelėti į smegenų atvaizdą ir nustatyti organinį galvos smegenų susirgimą – augliai itin dažnai ir „startuoja” epilepsijos priepuoliais.
Pacientai priepuolių neprisimena
Epilepsijos priepuolis – tai sąmonės, elgesio, emocijų, motorikos, jutimų ir suvokimo sutrikimas, atsirandantis, kai kurioje nors galvos smegenų dalyje (židininiai kompleksiniai priepuoliai) ar visose smegenyse (generalizuoti priepuoliai) įvyksta stipri elektros iškrova. Impulsai tampa pernelyg stiprūs, nustelbia kitus smegenų impulsus, todėl staiga sutrikdoma normali smegenų veikla. Generalizuotiems priepuoliams būdingas sąmonės netekimas, traukuliai krečia visą kūną. Židininius kompleksinius priepuolius paprastai lydi išankstiniai simptomai: pirmiausia žmogus gali pajusti galvos svaigimą, išbalti, ausyse girdėti spengiantį ūžimą, paaštrėja uoslės receptoriai. Tik po to ligonis praranda sąmonę ir atsiranda traukuliai. „Tačiau būna priepuolių ir be traukulių – jie vadinami paprastaisiais. Šių priepuolių metu žmogus nepraranda sąmonės. Ligonis gali imti čepsėti, jo veido dalys ar galūnės trūkčioti, visą kūną ar pavienes jo dalis ima dilgčioti, tarsi badytų adatėlės, būdingos regos haliucinacijos. Kai kurie pacientai burnoje pajunta metalo skonį ar kartumą, kitų pakinta aplinkos suvokimas. Pavyzdžiui, žmogus yra namie, o jam atrodo, kad judrioje gatvėje”, – kalba Narkevičienė. Net nepraradęs sąmonės pacientas negali savęs kontroliuoti, o pasibaigus priepuoliui dažniausiai jo net neprisimena. Tarp priepuolių jis jaučiasi absoliučiai sveikas. Priepuoliai gali prasidėti bet kurio amžiaus žmogui, netgi netrukus po gimimo. Tris ketvirtadalius ligonių pirmasis priepuolis ištinka ankstyvoje vaikystėje.
Provokuojantys veiksniai
Priepuoliai gali kartotis dažnai: po kelis per parą, savaitę ar rečiau – kas mėnesį, kartais gali pasitaikyti vienas per kelerius metus. Ligos eiga gali labai keistis su kiekvienu amžiaus etapu. Kai kurių vaikystės epilepsijos formų priepuoliai vyresniam pacientui retėja, lengvėja, net visai išnyksta. Galimi priepuolių padažnėjimai, pasunkėjimai, ne visuomet aiškiai susiję su vaistų vartojimu ar provokuojančiais veiksniais.
Sergantiems ar turintiems rizikos susirgti asmenims priepuolį gali sukelti miego stoka, fizinis arba emocinis stresas, blykčiojanti ryški šviesa, alkoholis, nemalonus garsas, netinkamas vaistų nuo epilepsijos vartojimas, netgi netikėtas paplekšnojimas per petį.
Paprastai priepuolis baigiasi savaime per kelias minutes.
Norint suteikti ligoniui pagalbą nereikia nieko kišti į burną. Rekomenduojama žmogų paversti ant šono, padėti ką nors po galva, kad kratomas konvulsijų nesusižeistų. Atlaisvinkite apykaklę, kad ligoniui būtų lengviau kvėpuoti, kad jis neužspringtų. Priepuoliui užtrukus ilgiau nei 5 minutes būtina iškviesti medikus.
Visi vaistai turi šalutinį poveikį
Epilepsija gydoma specifiniais vaistais nuo epilepsijos ilgai, kartais visą gyvenimą. Tinkamiausią preparatą parenka gydytojas pagal priepuolių rūšį, lydinčią patologiją, ligos formą bei sunkumą.
Statistikos duomenimis, tinkamai vartojant vaistus iš dešimties besigydančių pacientų šešiems priepuoliai nesikartoja, dviem jie suretėja ar palengvėja, du gydymui nepasiduoda.
Šalutinį poveikį turi visi vaistai nuo epilepsijos. Paprastai pradinės ar terapinės vaisto dozės nesukelia nepageidaujamo efekto arba jis nereikšmingas. Dauguma vaikų nesunkiai toleruoja gydymą. Jei vaisto dozė per greitai didinama, gali pasireikšti apsnūdimas, greita nuotaikų kaita, regos sutrikimai, netvirta eisena. Vaistai nuo epilepsijos gali turėti įtakos svorio kritimui ar augimui. Kai kurie sukelia ir virškinimo trakto disfunkciją, odos alergines reakcijas, miego sutrikimus, galvos svaigimą – apie visa tai reikia informuoti gydytoją.
NAUDINGI PATARIMAI
* Visuomet skubiai kvieskite medikus, jei priepuolis ištinka nėščią moterį arba kūdikį.
* Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei pirmą kartą jus hštinka traukulių ar kitoks priepuolis, sąmonės netekimo epizodas; jei jį lydi galvos skausmas, silpnumas, karščiavimas ar kiti papildomi simptomai, kreipkitės neatidėliodami!
* Kai patiriate pasikartojančius priepuolius, kreipkitės į gydytoją, jei keičiasi priepuolių pobūdis, jie dažnėja, sunkėja, atsiranda papildomų simptomų (kalbos sutrikimas, galūnių pasilpimas), turite abejonių dėl vaistų vartojimo (dozės, režimo, pašalinių reiškinių).
* Veskite priepuolių dienyną – kaip tai daryti, parodys gydytojas. Tuomet jūsų gydytojui bus lengviau koreguoti gydymą.
* Jei sergate epilepsija ir ketinate pastoti, iš anksto apie tai pasitarkite su savo neurologu: jau prieš planuojamą nėštumą ir visu jo laikotarpiu gali tekti koreguoti gydymą vaistais nuo epilepsijos.
* Jei sergate epilepsija, venkite potencialiai grėsmingų gyvybei situacijų: nesimaudykite vonioje ar kitame vandens telkinyje vieni. Nebūkite vieni ir nedirbkite aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais. Dėl galimybės vairuoti pasitarkite su gydytoju. Įvairiose šalyse nuostatos dėl vairavimo sergant epilepsija skiriasi.
vertas demesio straipsnis.