Per sostinės savivaldybės surengtą parodomąjį reidą pastogės netekusi taboro gyventoja pasiskundė prokurorams
Vilniaus Kirtimų gyvenvietės, kurioje gyvena dauguma sostinės romų, gyventoja Anastazija Ragauskienė metė pirštinę sostinės valdžiai.
Prieš metus ir devynis mėnesius sostinės savivaldybė, prisidengdama kova su narkotikų prekyba ir savavališkomis statybomis, tabore nugriovė šešis namus, tarp jų ir 63 metų Ragauskienės trobelę. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą moteris prašo pripažinti ją nukentėjusiąja ir civiline ieškove baudžiamojoje byloje bei pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nuostolius moteris įvertino 53,5 tūkst. litų.
Didžiausia – neturtinė žala
Ragauskienės interesams atstovaujantys Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) specialistai rašte prokuratūrai primena, kad Konstitucija, įstatymai, tarptautiniai įsipareigojimai bei Kirtimų gyventojos teisės šiurkščiai pažeisti buvo 2004 metų gruodį, kai Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva be teismo leidimo buvo nugriautas pareiškėjos būstas.
Ragauskienės gyvenamas namas buvo pastatytas 1979 metais, todėl, anot teisininkų, negalėjo būti traktuojamas kaip statomas, rekonstruojamas ar remontuojamas pastatas, tai nebuvo ir naujas statinys, vadinasi, jo nebuvo galima laikyti savavališkai pastatytu.
Prašyme prokuratūrai taip pat pabrėžiama, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neįspėjo pareiškėjos dėl planuojamo būsto griovimo, taip pažeisdama Statybos įstatymą.
Ragauskienė dėl neteisėto būsto nugriovimo, jai priklausančio turto sunaikinimo, patirtų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, turėjusių įtakos sveikatos pablogėjimui, patyrė nuostolių, todėl civiliniame ieškinyje prašo atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
„Turtinė žala nėra didelė – per 3000 litų”, – vakar LŽ sakė ŽTSI konsultantė Jolanta Aškinytė. Anot jos, žala nustatyta pagal pačios Ragauskienės pasakojimą apie suniokotus baldus, kilimus, buitinę techniką ir t.t. Kur kas didesne suma įvertinta neturinė žala, kurią patyrė Kirtimų gyventoja.
Vyksta tyrimas
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, reaguodama į ŽTSI pateiktą prašymą, įpareigojo Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą apklausti Ragauskienę kaip liudytoją baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl Kirtimų gyvenvietės statinių griovimo, ir spręsti klausimą dėl jos pripažinimo nukentėjusiąja. Civilinio ieškinio klausimas bus sprendžiamas nustačius įtariamuosius arba kaltinamuosius, dėl kurių veiklos buvo patirta žala.
„Nemanau, kad tyrimas vyks sparčiai. Patys romai yra gana pasyvūs, neturi jokių tyrimui galinčių padėti dokumentų, tad surinkti įrodymus gana sunku”, – sakė Aškinytė.
„Tokių save reklamuojančiųjų yra daug, tačiau ar dažnai girdite apie laimėtas bylas?” – Vilniaus savivaldybės Teisės departamento direktorius Jovitas Elzbergas Ragauskienės elgesį įvertino kaip viešųjų ryšių akciją. Pasak jo, kaip įtariamoji savivaldybė šiuo metu nefigūruoja jokioje byloje.
Gyvena tvarkingai
Prieš šešerius metus iš Alytaus į Kirtimų taborą atsikrausčiusi moteris šiandien gyvena mažoje medinėje trobelėje su suaugusiais vaikais ir anūke. Iš viso Ragauskienė užaugino devynis vaikus – penkis savo ir keturis svetimus.
Iššluotą kiemą saugo piktas vilkšunis. Nedidelių kambarėlių grindys nuklotos kilimais, ant sienų kabo šventųjų ir kitokie paveikslėliai, visur pridėliota gyvų ir dirbtinių gėlių, švaru.
„Palyginti su anuo mano nameliu, šis labai prastas. Kol sutvarkiau, išgramdžiau, išploviau. Juk čia nei durų, nei langų nebuvo. Ir gyvulių čia nebelaikau, gėlių neauginu”, – pasakojo šeimininkė, anksčiau turėjusi 8 kiaules (sakė nupenėdavusi iki 160 kilogramų), ožką (šią kažkas nunuodijo) ir beveik 40 vištų.
Ragauskienė prisipažino, kad jai labai nemalonu ir liūdna prisiminti, kaip tą gruodį, iš anksto nepranešus, buldozeris griovė jos namą. „Baisų stresą išgyvenau, ir dabar sveikata prasta. Laimė, sutikau gerų žmonių, palaikančių viltį, kad viskas bus gerai”, – kalba Ragauskienė.
Paklausta, kodėl tiek delsė ir tik dabar kreipėsi pagalbos į teisininkus, Ragauskienė teigė seniai ieškanti teisybės, tik niekas nenori jos išklausyti. Jei pavyktų gauti kompensaciją už patirtą žalą, moteris greičiausiai ieškotų kitos gyvenamosios vietos. Šiuo metu ji sakė negaunanti nei pensijos, nei pašalpų. Pragyventi padeda vaikai, šeima uždirba iš mašinų perpardavimo.
Vilniuje ir jo apylinkėse gyvena apie 800 romų, maždaug 500 – Kirtimuose.